Du artefaktai, rasti prie ežero kranto Graikijoje, laikomi seniausiais iki šiol aptiktais mediniais įrankiais. Jų amžius siekia maždaug 430 000 metų.
Vienas radinys – plonas, apie 80 centimetrų ilgio pagalis. Tyrėjų manymu, jis galėjo būti naudojamas dumblui ar žemei kasti.
Kitas objektas – mažesnis, paslaptingesnis, delne telpantis gluosnio arba tuopos medžio gabalas. Remiantis moksline publikacija, jis galėjo pasitarnauti formuojant akmens įrankius.
Mokslininkai mano, kad ankstyvieji žmonės naudojo įvairius įrankius iš akmens, kaulo ir medžio. Vis dėlto medinių dirbinių aptikti ypač sunku, nes mediena greitai suyra. Tokie radiniai išlieka tik išskirtinėmis sąlygomis – lede, urvuose arba po vandeniu.
Naujausi įrankiai aptikti Graikijos Megalopolio baseine. Manoma, kad juos gana greitai užklojo nuosėdos, o drėgna aplinka padėjo išsaugoti per šimtus tūkstančių metų. Šioje vietoje jau ne vienerius metus randama ir kitų įrodymų apie anuometinę veiklą – akmens įrankių bei dramblių kaulų su pjūvio žymėmis.
Nors patys mediniai įrankiai nebuvo datuoti tiesiogiai, archeologinė vietovė datuojama maždaug 430 000 metų, todėl toks amžius priskiriamas ir šiems objektams.
„Man visada buvo be galo įdomu prisiliesti prie šių objektų“, – teigė tyrimo autorė Annemieke Milks iš Redingo universiteto.
Žmonių liekanų šioje vietoje kol kas nerasta, tad neaišku, kas šiais įrankiais naudojosi. Tai galėjo būti neandertaliečiai, ankstyvieji žmonių protėviai arba kita ankstyvųjų homininų grupė.
Archeologo Jarodo Hutsono teigimu, ši Graikijos vietovė greičiausiai slepia ir daugiau praeities „brangenybių“, kurios dar laukia atradimo. Tačiau, anot jo, dviejų naujų įrankių kukli, neišraiškinga forma apsunkina jų interpretavimą.
„Sunku iškart jais susižavėti, nes iš pirmo žvilgsnio jie neatrodo kaip mediniai įrankiai. Be to, mes tiksliai nežinome, kam jie buvo naudojami“, – sakė Hutsonas, nedalyvavęs šiame tyrime.
Tarp kitų senų medinių įrankių pavyzdžių minimas Vokietijoje aptiktas iečių rinkinys bei maždaug 300 000 metų senumo kasimo pagaliai iš Kinijos, kurie, manoma, buvo naudojami augalams kasti ir rinkti.
Šis naujas radinys suteikia retą galimybę pažvelgti į įvairų įrankių rinkinį, padėjusį ankstyviesiems žmonėms išgyventi. Tai – žvilgsnis į menkai pažįstamą ankstyvųjų žmonių technologijų aspektą, pažymėjo viena iš tyrimo autorių Katerina Harvati iš Tiubingeno universiteto.
