Gvadelupos salos mangrovių pelkėje mokslininkai aptiko iki šiol didžiausias žinomas bakterijas. Jos tokios didelės, kad matomos plika akimi, o jų atradimas privertė iš naujo permąstyti iki šiol galiojusias bakterijų dydžio ribas ir ląstelės sandaros supratimą.
Gvadelupos mangrovių pelkėje rastos milžiniškos bakterijos stebina savo dydžiu – jos užauga maždaug iki vieno centimetro ilgio. Išoriškai šie organizmai primena balkšvas gijas arba blakstienas. Dėl tokių neįprastai didelių matmenų iš pradžių buvo manyta, kad tai yra eukariotai, nes ilgą laiką vyravo įsitikinimas, jog bakterijos fiziškai negali pasiekti tokio dydžio.
Vėlesni išsamūs tyrimai parodė, kad tai vis dėlto yra vienaląstis organizmas, kuris savo apimtimi maždaug 5000 kartų viršija daugumą iki šiol žinomų bakterijų. Palyginimui, mokslininkai pažymi, jog masteliu tai būtų panašu į žmogaus susidūrimą su būtybe, aukštesne už Everestą.
Iki šio atradimo buvo laikomasi nuostatos, kad maksimali bakterinės ląstelės riba apsiriboja kelių šimtų mikrometrų dydžiu. Milžiniškų bakterijų aptikimas mangrovių pelkėje paneigė šią teoriją ir parodė, kad ląstelė gali būti gerokai didesnė, nei manyta anksčiau.
Nors šios bakterijos išsiskiria įspūdingu dydžiu, jos nėra pavojingos žmonėms. Mokslininkai pabrėžia, kad organizmas nėra patogeniškas ir nekelia grėsmės sveikatai.
Kur kas labiau tyrėjus domina šių bakterijų ekologinis vaidmuo. Jos gyvena mangrovių sąžalynuose – itin svarbiose ekosistemose, kurios dalyvauja anglies dvideginio sugėrimo ir kaupimo procesuose. Bakterijos oksiduoja sierą ir fiksuoja anglį, todėl jų veikla gali būti reikšminga tiek vietos ekosistemai, tiek platesniam klimato kaitos kontekstui.
Pasak mokslininkų, suprasti, kokią tikslią funkciją šios „gigantiškos megabakterijos“ atlieka mangrovių pelkėje, labai svarbu. Šios žinios ateityje galėtų turėti įvairių praktinių pritaikymų – nuo anglies ciklo valdymo iki naujų biotechnologinių sprendimų kūrimo.
Be šio atradimo, tyrėjai taip pat neseniai pranešė apie naujo viruso identifikavimą, kuris sukelia neurologinius sutrikimus ir, kaip manoma, plinta per žalią datulių palmių sultį. Tai dar kartą primena, kokia sudėtinga ir iki galo dar nesuprasta yra mikroorganizmų įvairovė mūsų planetoje.
