Kosminis NASA teleskopas „James Webb“ (JWST) aptiko sukrečiantį objektą – dujinį milžiną, dydžiu prilygstantį Jupiteriui, tačiau turintį neįprastą, citriną primenančią formą. Ši planeta sukasi aplink mirusią žvaigždę ir pasižymi tokiu keistu cheminės sudėties deriniu, kad astronomai pripažįsta iki galo nesuprantantys, kaip toks pasaulis galėjo susiformuoti.
Planetai suteiktas pavadinimas PSR J2322–2650b. Ji yra maždaug už 750 šviesmečių nuo Žemės. Tai vienintelis iš maždaug 6000 žinomų dujinių milžinų, kuris sukasi aplink pulsarą – itin tankų mirusios žvaigždės branduolį, suspaustą iki miesto dydžio.
Kodėl planeta primena citriną?
PSR J2322–2650b yra neįtikėtinai arti savo žvaigždės – vos už 1,6 mln. kilometrų. Palyginimui, Žemė nuo Saulės nutolusi apie 150 mln. kilometrų. Dėl tokio artumo metų trukmė šioje planetoje siekia tik 7,8 valandos, o milžiniška pulsaro gravitacija tiesiogine prasme ištempia planetą, suteikdama jai pailgą, suspaustą formą, primenančią citriną.
Tokia artima orbita sukuria pragariškas sąlygas: planeta nuolat bombarduojama gama spinduliais, o temperatūrų skirtumai joje – milžiniški. Naktinėje pusėje temperatūra siekia apie 650 °C, o dieninėje – iki 2030 °C.
„Neįmanoma“ atmosfera ir deimantų gelmės
Didžiausia staigmena mokslininkams tapo cheminė sudėtis. Pasak tyrimo bendraautoriaus, Čikagos universiteto mokslininko dr. Michaelo Zhango, tai visiškai naujas planetos atmosferos tipas, su kuriuo iki šiol dar nebuvo susidurta. Vietoje įprastų vandens, metano ar anglies dioksido molekulių atmosferoje aptiktas beveik grynas molekulinis anglis.
Viršutiniuose įkaitusios atmosferos sluoksniuose, manoma, plūduriuoja suodžių debesys. Planetos gelmėse, esant milžiniškam slėgiui, anglis greičiausiai virsta deimantais.
Karnegio instituto mokslininkas dr. Peteris Gao prisimena akimirką, kai buvo gauti pirmieji duomenys iš teleskopo: jų bendra reakcija buvo – „Kas, po velnių, tai yra?“. Anot jo, šis objektas kardinaliai skiriasi nuo visko, ką jie buvo numatę pamatyti.
Mokslui – aklavietė
PSR J2322–2650b egzistavimas prieštarauja dabartinėms planetų formavimosi teorijoms. Esant tokioms aukštoms temperatūroms, anglis turėtų jungtis su kitais atomais, tačiau šioje planetoje ji visiškai dominuoja gryna forma. Tai rodo akivaizdų deguonies ir azoto trūkumą. Dėl tokios sudėties planeta negalėjo susiformuoti kaip įprastas dujinis milžinas.
Ji taip pat negalėjo atsirasti iš žvaigždės liekanų, nes termobranduolinės reakcijos nesukuria gryno anglies masyvo. Pasak dr. Zhango, atrodo, kad šis objektas prieštarauja visiems iki šiol žinomiems formavimosi mechanizmams.
Šiuo metu geriausia, nors ir ne iki galo įtikinama hipotezė teigia, kad anglis ir deguonis planetos gelmėse galėjo kristalizuotis jai vėstant. Tačiau tai vis tiek nepaaiškina, kur dingo kitos dujos.
Stanfordo universiteto profesorius Rogeris Romanis pabrėžia, kad tokie atradimai primena, jog žmonija dar toli gražu nežino visko apie Visatą. Anot jo, PSR J2322–2650b yra puiki mokslo mįslė, kurią ateityje teks išnarplioti.
