Arbatą daugelis geria kasdien, laikydami ją raminančiu ir sveikatai palankiu gėrimu. Vis dėlto nauji tyrimai rodo, kad įprastas rytinis puodelis gali slėpti daugiau, nei manėme – įskaitant mikroskopines plastiko daleles ir kitus galimus pavojus.
Arbata dažnai geriama pusryčių metu ar dieną. Ji nuo seno siejama su atsipalaidavimu, virškinimo gerinimu ir geresne koncentracija. Tačiau naujausi moksliniai duomenys įspėja: kasdienis arbatos vartojimas gali turėti ir mažiau akivaizdžių rizikų, apie kurias daugelis nė nesusimąsto.
Birmingamo universiteto tyrimas, publikuotas mokslo žurnale Science of the Total Environment, atskleidė nerimą keliančią tendenciją: iš maždaug 150 tirtų populiarių gėrimų didžiausias mikroplastiko kiekis aptiktas būtent karštoje arbatoje.
Profesorius Mohamedas Abdallahas nurodo, kad viename litre arbatos gali būti iki 60 mikroplastiko dalelių (maždaug 12–15 dalelių viename puodelyje). Palyginimui, energetiniuose gėrimuose jų aptinkama apie 25 dalelės litre, o gazuotuose gėrimuose – apie 17 dalelių litre.
Svarbus veiksnys – temperatūra: kuo gėrimas karštesnis, tuo greičiau iš tam tikrų medžiagų gali išsiskirti plastiko dalelės.
Ypač probleminiai gali būti popieriniai „išsinešimui“ skirti puodeliai, kurių vidus padengtas plonu plastiko sluoksniu. Tokiuose puodeliuose mikroplastiko kiekis gali padidėti iki maždaug 22 dalelių vienoje porcijoje, kai tuo tarpu geriant iš stiklinio ar keraminio puodelio aptinkama apie 14 dalelių.
Kas yra mikroplastikas? Mikroplastiku vadinamos smulkios plastiko dalelės, kurios atsiranda yrant didesnėms plastiko atliekoms arba gaminamos specialiai tam tikriems produktams. Mokslininkai pabrėžia, kad šiandien mikroplastiko aptinkama beveik visur: vandenyje, maiste, ore ir net žmogaus organizme.
Nors tyrimai tebevyksta, bandymai su gyvūnais mikroplastiko poveikį sieja su uždegiminiais procesais, hormonų pusiausvyros sutrikimais ir žarnyno veiklos pakitimais. Tai nereiškia, kad tokie patys padariniai vienareikšmiškai pasireiškia žmonėms, tačiau rizikos vertinimas skatina atsargumą.
Vienas iš galimų mikroplastiko šaltinių – patys arbatos pakeliai. Šiuolaikiniai nailoniniai ar vadinamojo bioplastiko maišeliai, užpilti verdančiu vandeniu, gali aktyviau išskirti smulkias plastiko daleles tiesiai į gėrimą.
Kaip sumažinti galimą riziką?
- Rinktis birią lapinę arbatą.
- Jei naudojami pakeliai, rinktis popierinius, be plastikinių komponentų.
- Kiek įmanoma vengti „išsinešimui“ skirtų puodelių su plastikiniu vidiniu padengimu; pirmenybę teikti stiklui ar keramikai.
Verta atkreipti dėmesį ir į taninus – medžiagas, suteikiančias arbatai kartumo bei sutraukiančio skonio. Taninai gali mažinti geležies įsisavinimą iš augalinės kilmės maisto, todėl tai ypač aktualu veganams, vegetarams ir nėščiosioms.
Kaip sušvelninti taninų poveikį? Specialistai dažniausiai rekomenduoja arbatą gerti ne valgymo metu, o tarp valgymų, geležies gausius produktus derinti su vitamino C šaltiniais (pavyzdžiui, daržoves ar kruopas – su citrusiniais vaisiais ar kitais vitamino C turinčiais produktais), taip pat riboti arbatos kiekį iki maždaug trijų puodelių per dieną.
Nors aptariamos rizikos gali pasirodyti rimtos, daugumai žmonių arbata išlieka saugus ir malonus gėrimas, jei ji vartojama saikingai, pasirenkant tinkamas priemones (pavyzdžiui, biri arbatą ir saugesnius puodelius) ir atsižvelgiant į bendrą mitybos balansą.
