Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) siūlant įstatymu įpareigoti mokyklas iki kitų mokslo metų parengti tvarkas dėl telefonų naudojimo mokymo procese, dalis ugdymo įstaigų šį sprendimą jau yra priėmusios savarankiškai. Mokyklos, apribojusios naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, pastebi, kad toks žingsnis pasiteisino – sumažinus moksleivių prie skaitmeninių įrenginių praleidžiamą laiką, jiems tampa lengviau susikaupti, megzti draugystes ir tobulinti bendravimo įgūdžius.
Ilgametę patirtį turinti pedagogė ir Vilniaus humanistinės mokyklos direktorė Sonata Petraitienė pabrėžia, kad skaitmeninė higiena yra būtina šiuolaikinio ugdymo proceso dalis. Anot jos, laiką be telefono mokykloje leidžiantys moksleiviai lengviau ugdo savidiscipliną, kūrybiškumą, mokosi bendrauti su bendraamžiais ir mokytojais.
„Telefonų naudojimo ribojimas mokykloje nėra draudimas, o aiškių ribų nustatymas. Mūsų tikslas – sudaryti sąlygas mokymuisi, paremtam gyvu santykiu, dėmesiu ir buvimu procese. Tokia aplinka yra naudinga visai mokyklos bendruomenei ir padeda išlaikyti ugdymo kokybę“, – sako S. Petraitienė.
Poveikis pastebimas akivaizdžiai
Ši mokykla telefonų naudojimo ribojimo tvarką taiko nuo pat jos įkūrimo 2015 m. Pasak direktorės, toks sprendimas nuo pradžių suformavo kitokį, lėtesnį ir kokybiškesnį pamokų ritmą bei suteikė daugiau erdvės moksleivių tarpusavio bendravimui ir ryšio su mokytojais kūrimui.
„Jei vaikui per pamokas prireikia susisiekti su tėvais ar atvirkščiai, tai padaryti visada padeda klasės auklėtojas ar mokyklos administracija. Problemų šiuo klausimu nėra. Tiesa, vyresnių klasių moksleiviams, nuo 10 ar 11 klasės, jau leidžiame naudotis telefonais – su jais susitariame, kad to nedarys per pamokas. Tačiau jaunesniems mokiniams itin svarbu, kad būdami mokykloje jie visą dėmesį skirtų pamokoms“, – teigia S. Petraitienė.
Direktorė akcentuoja, kad telefonas mokantis yra vienas pagrindinių dėmesį blaškančių dirgiklių. Todėl jų ribojimas pamokų metu itin svarbus – tai sudaro sąlygas mokiniams lengviau susikaupti, geriau įsisavinti mokomąją medžiagą, aktyviau įsitraukti į ugdymo veiklas.
„Mokymasis be telefonų ypač svarbus jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, kurių socialiniai įgūdžiai dar tik formuojasi“, – pabrėžia S. Petraitienė.
Ne mažiau reikšmingas ir moksleivių psichologinės gerovės aspektas – sumažėjus nuolatiniam informacijos srautui, pranešimų kiekiui ir socialinių tinklų naudojimui, mokiniams lengviau susitelkti į tai, kas vyksta čia ir dabar.
Privalumas ir mokytojams
Telefonų naudojimo ribojimas pamokų metu kuria palankesnes sąlygas ne tik mokymuisi, bet ir mokymo procesui. Pasak S. Petraitienės, mokytojai pastebi, kad ribojant naudojimąsi telefonais pamokos tampa sklandesnės ir nuoseklesnės – sumažėja pertraukimų dėl pranešimų, skambučių ar filmavimo, tiek moksleiviams, tiek pedagogams lengviau laikytis suplanuoto pamokos ritmo, mažiau laiko tenka skirti drausminimui.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikams dėmesingiau susitelkiant į mokymosi procesą, stiprėja grįžtamasis ryšys – mokytojui lengviau pastebėti mokinių reakcijas ir suprasti, ar jie įsisavina dėstomas temas.
„Tai gerokai palengvina mokytojo darbą, kai nebereikia kiekvienos pamokos metu iš naujo aiškinti telefono naudojimo taisyklių. Mokytojas remiasi bendru visos mokyklos susitarimu, todėl jam nebereikia „kariauti“ dėl mokinių dėmesio ir jis gali susikoncentruoti į tiesioginį darbą“, – sako S. Petraitienė.
