Prokremliškas oligarchas Vladimiras Plahotniucas po metų slapstymosi užsienyje pagaliau grąžintas į Moldovą. Jo sugrįžimas įvykdytas likus vos kelioms dienoms iki parlamento rinkimų – tai laikoma didele komunikacine pergale valdančiajai „Veiksmų ir solidarumo partijai“ (PAS), kuri siekia išlaikyti daugumą.
Plahotniucas kaltinamas dėl milijardo dolerių pasisavinimo – tai vadinama viena didžiausių finansinių aferų šalies istorijoje. Ketvirtadienį jis buvo atgabentas į Kišiniovą iš Graikijos, kur buvo sulaikytas dar liepą. Jo ekstradicija įvykdyta pagal Interpolo išduotą paieškos pranešimą.
Šis įvykis turėtų daryti tiesioginę įtaką sekmadienį vyksiantiems rinkimams, kurie laikomi lemiamu posūkiu Moldovos siekiui prisijungti prie Europos Sąjungos. Plahotniuco byla ne tik primena visuomenei apie korupcijos mastą, bet ir sustiprina valdančiųjų poziciją, kovojančią už vakarietišką Moldovos kryptį, priešpriešą Rusijos įtakai ir skaidresnę ateitį.
Garsiausias kaltinamasis per Moldovos istoriją
Vladimiras Plahotniucas laikomas pagrindiniu įtariamuoju garsiojoje šimtmečio vagystėje – iš Moldovos bankų sistemos 2013 metais dingo apie milijardą dolerių. Tuo metu tai sudarė net apie 12 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Įtariama, kad pinigai buvo išplauti per sudėtingas finansines schemas ir išvesti į ofšorines sąskaitas.
Iki 2019 metų jis buvo vienas įtakingiausių žmonių Moldovoje – vadovavo Demokratų partijai, buvo parlamento pirmininko pavaduotojas, o jo įtaka driekėsi nuo žiniasklaidos iki finansų sektoriaus. Tačiau spaudimas iš vidaus ir tarptautinė kritika galiausiai privertė jį palikti šalį.
Po pabėgimo jis buvo pastebėtas įvairiose valstybėse, bet galiausiai liepos 21 dieną buvo sulaikytas Atėnų oro uoste, kai ruošėsi skristi į Dubajų. Graikijos policija veikė pagal Interpolo pranešimą, kuriame nurodyta, jog Plahotniucas turi net 16 skirtingų pasų – tarp jų Rumunijos, Meksikos ir Rusijos dokumentus.
Rinkimai, kurie nulems šalies kryptį
Moldova šiuo metu išgyvena svarbiausią politinį etapą nuo nepriklausomybės atkūrimo. Nuo 2022 metų ji yra oficiali kandidatė į Europos Sąjungą. Sekmadienio rinkimai laikomi lemiamu momentu – jie parodys, ar šalis toliau eis proeuropiniu keliu, ar pasiduos augančiai prorusiškai įtakai.
Valdžia pranešė sulaikiusi dešimtis asmenų, įtariamų provokacijomis, netikros informacijos skleidimu ir mėginimais kurstyti neramumus. Kaltinimų akys krypsta į prorusiškas jėgas, kurios, kaip įtariama, finansuojamos iš užsienio.
Prezidentė Maia Sandu pavadino šiuos rinkimus pačiais svarbiausiais Moldovos istorijoje. Ji įspėja, kad Kremlius naudoja dirbtinį intelektą propagandai, pinigus – slaptam politiniam finansavimui, o tikslas – sugriauti Moldovos europinę kryptį.
Politinė pergalė valdantiesiems
Plahotniuco atgabenimas atgal į šalį laikomas ne tik teisine, bet ir simboline pergale. Jis ilgą laiką buvo vadinamas šešėliniu valdytoju, kuris, būdamas už politinės scenos ribų, vis tiek turėjo realią įtaką sprendimams. Jo ekstradicija prieš pat rinkimus siunčia aiškią žinutę: korupcija nebus pamiršta, o teisingumas – įmanomas.
Tai ypač svarbu atsižvelgiant į visuomenės nusivylimą dėl lėto pažangos tempo ir ekonominių sunkumų. Nors valdančioji partija remiama prezidentės, ją vis dažniau kritikuoja dėl neužtikrintos kovos su korupcija. Tačiau tokia bylos eiga gali sustiprinti jų poziciją prieš balsavimo dieną.
Plahotniucas visus kaltinimus neigia ir vadina juos politiniu susidorojimu. Jis tvirtina, kad vyksta „raganų medžioklė“ ir esą bandoma nuslopinti politinius oponentus. Vis dėlto, net jei jis bandys apsiginti, jo sugrąžinimas rodo, kad laikai, kai tokio rango veikėjai galėjo slapstytis be pasekmių, artėja prie pabaigos.
Moldova tarp dviejų vektorių
Visa ši byla vyksta platesniame kontekste – Moldova stovi ant geopolitinio kryžkelės. Viena kryptis – tai artėjimas prie Europos, su visomis reformomis, skaidrumu ir vakarietiškomis vertybėmis. Kita – išorės spaudimas, dezinformacija ir grėsmės, kurias kelia Kremlius.
Plahotniuco sugrąžinimas – ne tik asmeninė byla. Tai signalas, kad šalis pasiryžusi tvarkytis su praeities šešėliais. Ar to pakaks išlaikyti pasitikėjimą ir pasukti vakarietišku keliu, parodys artimiausios dienos. Tačiau viena aišku – ši byla taps rimtu išbandymu tiek teisingumo sistemai, tiek rinkėjų sąmoningumui.
