Nesunku pamiršti laikus, kai rūkymas buvo laikomas visiškai nemoteriška veikla, todėl dailiosios lyties atstovėms tekdavo rūkyti pasislėpus naktimis.
Kaip mažiau nei per šimtmetį nuo visiško tabu rūkančios moterys tapo įprastu reiškiniu? Knygos „Didžioji cigarečių knyga: rūkymo kultūros šventė“ bendraautorius Fletcheris Watkinsas, atskleidė, kaip cigarečių kompanijos, reklamos agentūrų darbuotojai ir žiniasklaida pavertė kasdienybe vaizdus, kuriuose moterys traukia dūmą. Pateikiame keletą įdomesnių faktų.
Žana d`Ark nerūkė
Nors cigarečių sukimo mašina buvo išrasta 1875 m., rūkymas nebuvo populiarus nei tarp moterų, nei tarp vyrų ištisą šimtmetį. Vyrai kur kas labiau pripažino cigarus ir pypkes, mat cigaretės buvo laikomos ne vyrišku „įrankiu“. Nepaisant to, kad cigaretės buvo pristatytos kaip moteriška alternatyva cigarams ir pypkėms, reta kuri moteris rūkė (netgi slapčiomis).
Šiais laikais sunku įsivaizduoti veiklą, kuri būtų pažymėta ženklu „tik vyrams“, tačiau konservatyviaisiais žmonijos šimtmečiais rūkančios moterys būtų eliminuotos iš visuomenės ir pasmerktos savo šeimos, draugų, parapijos rate. Kraupu, tiesa?
Rūkantis XX amžius
XX a. pradžioje moterys griovė visus Viktorijos laikų įsitikinimus. Nuo trumpai kirptos suknelės iki koketiško žiūrėjimo į vyrus su cigarete lūpose – moterys žinojo, kad yra „blogos mergaitės“ ir tuo didžiavosi!
Pirmojo Pasaulinio karo metais Amerikos cigarečių gamintojai negalėjo užsisakyti stipraus, turkiško tabako, todėl perėjo prie švelnesnių, pačių užauginamų tabako rūšių ir to nesiekdami pavertė cigaretes patraukliomis moterims. Atviras nepaklusnumas tapo mada tarp kelnes pradėjusių mūvėti moterų, todėl rūkymas greitai tapo nepriklausomos, liberalių pažiūrų moters simboliu.
Rūkymo banga
Kad dūmo traukimas taptų priimtinas visuomenei, tabako kompanija „Lucky Strike“ kreipėsi pagalbos į viešųjų ryšių agentūrą. Greitai buvo pradėta vykdyti „Laisvės fakelų“ kampanija, kurios metu 1929 m. Niujorko Velykų parade dešimt moterų savanorių žingsniavo drąsiai rūkydamos cigaretes, taip paneigdamos nusistovėjusį mitą, kad cigaretės niekada nebuvo matomos gatvėje. Iki tol to tikrai ir nebuvo.
„Lucky Strike“ pakelių spalva buvo žalia, todėl jiems buvo svarbu padaryti taip, kad ji taptų madinga. Netrukus buvo įgyvendinta reklaminė kampanija, kurios metu madų žurnalų redaktoriai bei dizaineriai buvo pakviesti į „viskas žalia“ labdaros vakarus ir oficialius pietus, papildytus profesorių paskaitomis apie žalios spalvos naudojimą mene ir psichologinį jos poveikį.
Lemtingasis Emilės Post palaiminimas
1940 m. etiketo taisyklių motina Emilė Post savo knygoje „Gera namų šeimininkė“ deklaravo: „Jei šeimininkė neleis savo svečiui rūkyti bet kurioje jos namų vietoje, ji neturės daug svečių – nei vyrų, nei moterų.“ Su E.Post palaiminimu kiekviena moteris galėjo užsidegti cigaretę.
Antrasis kvėpavimas rūkančioms moterims atsivėrė Antrojo Pasaulinio karo metais, kuomet moterys ėmė dirbti vyriškesnius darbus. Po ilgos pamainos į namus grįžusios moterys rūkydavo ir plepėdavo virtuvėse tarsi žymiajame filme „Kava ir cigaretės“.
Moteriškų cigarečių era
„Ieva“ – toks buvo pirmųjų moteriškų cigarečių, skirtų moterų rinkai, vardas. Jos atsirado 1968 m. ir patyrė visišką fiasko tarp liberaliųjų `60-ųjų moterų, kurios vis dar buvo radikaliai nusiteikusios vyrų ir moterų lygybės atžvilgiu.
Sėkmingiausių moteriškų cigarečių – „Virginia Slims“ – kūrėjas Phipipas Morrisas pastebėjo, kad moterys mėgsta ilgas, visiškai baltas cigaretes, todėl patvirtino šūkį: „Tu nuėjai ilgą kelią, mažute“. Ir netrukus suvokęs savo klaidą, nutrynė žodį „mažutė“.
Štai toks buvo moterų ir cigarečių bendrai nueitas kelias. Kasdien matome dailiosios lyties atstoves rūkančias parkuose, stotelėse, barų ir kavinių prieigose – rūkymas tapo savito stiliaus ženklu, propaguojamu netgi mados diktatorių kaip „Vogue“ ar „Elle“.
Galima ginčytis, ar etiška tai, ar ne (kažkodėl dauguma vyrų kratosi rūkančių moterų kaip maro, nors patys traukia dūmą į valias), tačiau fakto, kad gyvename liberaliausiais žmonijos laikais – nepaneigsi. O laisve juk reikia džiaugtis, tiesa?
