Pirkdama naudotus batus internetu, viena moteris netikėtai gavo banko laišką su prašymu paaiškinti seną mokėjimą, kam pervesti pinigai ir kokiu tikslu. Taip pat buvo prašoma pateikti pirkimo čekį ar sutartį.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė keista, nes suma nedidelė, o pirkinys visiškai įprastas. Tačiau bankai pabrėžia, jog kiekvienas mokėjimas, nesvarbu kokio dydžio, gali būti patikrintas. Tai jų įstatyminė pareiga stebėti visus pinigų srautus ir vertinti jų riziką.
Klientų prašymai pateikti papildomą informaciją nėra išimtis, o dalis įprastos prevencinės praktikos. Kaip aiškina „SEB“, „Swedbank“ ir „Luminor“ atstovai, net praėjus kelioms savaitėms po operacijos, bankas turi teisę paprašyti paaiškinimo, o tai leidžia sistemingai įvertinti sandorius.
Nors tai gali sukelti nepatogumų, tokia tvarka padeda užtikrinti finansų saugumą.
Kas sukelia bankų įtarimus?
Pasak „Swedbank“, įtarimą dažnai sukelia ne pats klientas, o mokėjimo gavėjas – jei jo veikla kelia riziką, banko sistema gali automatiškai pažymėti operaciją. Tai nebūtinai reiškia, kad klientas kažkuo įtariamas – bankas tiesiog siekia įsitikinti, kad sandoris skaidrus ir saugus.
Dažniausiai papildomų paaiškinimų prašoma dėl įtariamų sukčiavimo schemų. Kadangi apgaulių internete daugėja, bankai tikrina net ir nedidelius, įprastai atrodančius pervedimus, taip apsaugomi ir klientai, ir pati sistema.
Kaip pateikti aiškų mokėjimo paaiškinimą?
Bankai rekomenduoja mokėjimo paskirties laukelyje visada rašyti aiškiai – nurodyti sąskaitos numerį, už ką mokama, ar tai asmeninės išlaidos. Kuo tikslesnė informacija, tuo mažesnė rizika, kad sistema pažymės mokėjimą kaip įtartiną.
Bankų teigimu, jų tikslas ne apsunkinti klientų kasdienius atsiskaitymus, o užkirsti kelią sukčiavimui ir finansiniams nuostoliams. Laiku pateiktas aiškus atsakymas padeda greičiau užbaigti patikrą ir užtikrina, kad klientas toliau galėtų sklandžiai naudotis paslaugomis.
