Po keturiasdešimties metų riba oda tampa jautresnė, plonesnė ir greičiau praranda drėgmę. Vien kremai ir serumai dažnai nebeduoda tokio efekto kaip anksčiau, todėl vis daugiau dėmesio skiriama tam, ką kasdien dedame į lėkštę. Vienas iš paprasčiausių, bet labai veiksmingų įpročių – kasdienis šaukštas šviežiai sumaltų aguonų sėklų. Jos maitina odą iš vidaus, padeda stiprinti apsauginį barjerą ir išlaikyti elastingumą net žiemą.
Su amžiumi mažėja riebalinių liaukų aktyvumas ir aguonų rūgšties (linolo rūgšties) dalis sebumo sudėtyje. Prasidėjus šildymo sezonui, sausas oras dar labiau spartina transepiderminį vandens netekimą, o staigūs temperatūros pokyčiai didina kapiliarų reaktyvumą. Rezultatas – popieriaus plonumo skruostai, papilkėjusi veido spalva ir makiažas, kuris tik pabrėžia odos sausumą.
Tinkamai parinkta mityba gali realiai padėti, jei suteikia medžiagų, reikalingų odos barjerui atkurti ir kolageno skaiduloms apsaugoti. Aguonų sėklos čia atlieka dvigubą vaidmenį – tai koncentruotas lipidų, mineralų ir polifenolių kompleksas, ypač naudingas šaltuoju metų laiku.
Aguonų sėklos – vienas geriausių augalinių linolo rūgšties (omega-6) šaltinių. Ši rūgštis būtina ceramidų sintezei raginiajame odos sluoksnyje. Trūkstant linolo rūgšties, odos barjeras tampa „nesandarus“, oda praranda matinį, tolygų švytėjimą, o brangiausias kremas veikia trumpai ir silpnai.
Aguonos taip pat aprūpina oleino rūgštimi (omega-9), baltymais, skaidulomis ir visa mikroelementų grupe: kalciu, magniu, cinku, variu, manganu ir geležimi. Kalcis ir magnis palaiko taisyklingą keratinocitų brendimą, todėl odos paviršius tampa lygesnis ir tolygesnis. Varis yra kofaktorius fermentui, atsakingam už kolageno skaidulų sukryžiavimą, manganas stiprina ląstelinę „šluotą“ – Mn-SOD fermentą, šalinantį laisvuosius radikalus, o cinkas gerina gijimą ir slopina uždegiminius procesus. Be to, polifenoliai ir tokoferoliai (vitamino E formos) mažina oksidacinį stresą, kuris žiemą dar labiau išauga dėl sauso oro ir šviesos stokos.
Lyginantis ir stangrinantis poveikis
Praktikoje moterys po 40 metų, kelias savaites reguliariai kasdien vartodamos aguonas, pastebi mažiau pleiskanėjančių odos plotelių ir švelniai „pilnesnius“ skruostus. Tai – ne staigus liftingas, o kelių mikroefektų suma. Geriau užsandarintas odos barjeras lėčiau praranda drėgmę, raginis sluoksnis tolygiai „išbrinksta“, geriau atspindi šviesą ir atrodo tarsi satininis.
Pastovesnis mineralų tiekimas palaiko kolageno sintezę, todėl oda atrodo mažiau „popierinė“. Antioksidantai slopina mikro uždegimus, dėl to paraudimas ir smulkūs netobulumai tampa mažiau ryškūs. Makiažas tada gula plona plėvele ir nebesikabina už sausų vietų.
Aguonos, ceramidai ir sebumas – svarbi sąjunga
Linolo rūgštis – biologiškai labai vertinga sebumo sudedamoji dalis. Didėjant jos kiekiui, sebumas tampa lengvesnis, o odos barjeras – stabilesnis. Tai ypač naudinga mišriai ir brandžiai odai, kuri žiemą gali blizgėti T zonoje ir tuo pat metu šerpetoti skruostų srityje.
Iš aguonų gaunama linolo rūgštis iš vidaus skatina ceramidų sintezę epidermyje, o tai tiesiogiai mažina odos polinkį išsausėti ir porų „paburkimo“ jausmą dienos pabaigoje.
Po keturiasdešimties kolagenas natūraliai praranda elastingumą. Varis dalyvauja formuojant skersinius kolageno ryšius, cinkas palaiko odos atsinaujinimą, o manganas ir geležis reikalingi antioksidaciniams fermentams. Maža, bet reguliari aguonų porcija – kasdienė šių kofaktorių dozė, kurią organizmas palaipsniui „įdarbina“ audiniuose. Vizualiai tai matyti kaip tolygesnę veido spalvą, mažiau pilkumo ir labiau šviesą atspindinčius, tarsi „stiklinius“ skruostus.
Žiemą itin lengva sutrikdyti gliukozės pusiausvyrą – valgoma daugiau saldumynų, mažiau judama, dažnesnės vėlyvos vakarienės. Saikingai vartojamos aguonų sėklos stabilizuoja patiekalą dėl riebalų, baltymų ir skaidulų, „sušvelnina“ cukraus šuolius kraujyje. Mažesnė glikacija reiškia lėtesnį kolageno kietėjimą ir mažesnį rytinį paburkimą. Be to, skaidulos maitina žarnyno mikrobiomą – ramesni žarnynai dažnai reiškia ramesnę, mažiau reaguojančią odą.
Kiek ir kaip valgyti, kad matytųsi rezultatas?
Kasdien praktikoje geriausiai tinka 10–20 g aguonų (1–2 valg. šaukštai), geriausia – šviežiai sumaltų. Sveikos sėklos dažnai praeina per virškinamąjį traktą beveik nepakitusios, o malimas išlaisvina riebalus ir mineralus.
Paprastiausia aguonas įtraukti į:
- avižinę košę,
- natūralų jogurtą,
- kokteilius,
- varškę,
- salotas su citrusiniais vaisiais.
Pavyzdžiui, pusryčiams puikiai tiks natūralus jogurtas su šaukštu maltų aguonų, kriauše ir keliais lašais grikių medaus. Pietums – salotos su keptu burokėliu, apelsinu, rukola, alyvuogių aliejumi ir šaukštu aguonų vietoje dalies riešutų.
Jei mėgstate augalinį „pieną“, pamirkytas ir sumaltas aguonas sutrinkite su šiltu vandeniu ir žiupsniu vanilės – gausite aguonų pieną, turtingą kalcio ir riebalų, puikiai tinkantį košėms ar šiltoms kruopoms pusryčiams.
Odos grožiui ypač svarbios tokios poros:
- aguonos + vitaminas C (citrusiniai vaisiai, rauginti kopūstai, petražolės) – kolagenui ir kapiliarams palaikyti;
- aguonos + karotenoidai (morkos, moliūgai, šaltalankiai) – daugialypiam antioksidaciniam poveikiui;
- aguonos + baltymai (jogurtas, varškė, žuvis) – ilgesniam sotumui ir stabilesnei glikemijai;
- lašas alyvuogių ar rapsų aliejaus – geresniam lipidų ir riebaluose tirpių junginių pasisavinimui.
Saugumas ir kokybė: į ką atkreipti dėmesį?
Aguonų sėklos gana kaloringos, todėl geriau jomis pakeisti dalį kitų riebalų šaltinių, o ne tiesiog pridėti jas prie įprasto raciono. Pavyzdžiui, šaukštas aguonų gali atstoti dalį riešutų ar kitų sėklų salotose ar košėje.
Rinkitės maistines aguonas iš patikimo šaltinio, geriausia – nuplautas ir išvalytas. Laikykite jas vėsiai ir tamsiai, nes didelė riebalų dalis skatina greitesnį riebalų gedimą (rūgimą).
Alergiškiems žmonėms ar turintiems jautrumą aguoninių augalų šeimai rekomenduojama pradėti nuo labai mažų kiekių ir stebėti reakciją. Kai kuriose nevalytų aguonų partijose gali būti menkų alkaloidų pėdsakų – plovimas ir trumpas nuplikymas karštu vandeniu jų kiekį papildomai sumažina.
Sergant virškinamojo trakto ligomis, kepenų ligomis, nėštumo metu ar vartojant nuolatinius vaistus, prieš didinant aguonų kiekį racione verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.
Namų šveitikliai veidui iš aguonų miltų – prasta idėja, ypač žiemą. Oda šiuo metu plonesnė ir jautresnė, o kietos dalelės lengvai pažeidžia apsauginį barjerą. Geriau pasikliauti „veikimu iš vidaus“, o paviršiuje rinktis švelnias PHA rūgštis, drėkinančias kaukes ir barjerinius kremus. Kūno priežiūrai aguonų aliejus gali būti įdomi sudedamoji dalis mišiniuose su lengvesniais emolientais, tačiau veidui dienos metu geriau rinktis stabilų skvalaną – jis suteikia švelnaus blizgesio ir „plėvelės“ efektą be komedogeniškumo rizikos.
