Be geresnio miego, efektyvesnio svorio reguliavimo ir ilgesnės gyvenimo trukmės – jau seniai žinomų fizinio aktyvumo privalumų – sportas gali būti naudingas ir dar viena prasme: jis gali padėti išlaikyti biologiškai „jaunesnes“ smegenis.
Naujo 12 mėnesių trukmės klinikinio tyrimo metu JAV mokslininkai stebėjo 130 sveikų 26–58 metų amžiaus dalyvių. Tyrimo pabaigoje tie, kurie laikėsi visapusiškos savaitinės fizinio krūvio programos, turėjo biologiškai jaunesnių smegenų požymių, palyginti su kontroline grupe.
Kalbant apie biologinį senėjimą, dažniausiai turimas omenyje organizmo „nusidėvėjimas“, susijęs su amžiumi. Nors kiekvienais metais visi atšvenčiame po vieną gimtadienį, skirtingos kūno dalys gali senti nevienodu tempu: vienos – greičiau, kitos – lėčiau.
Teoriškai „jaunesnių“ smegenų profilis reiškia didesnę tikimybę ilgiau išlaikyti geras pažintines funkcijas ir turėti atsparesnę smegenų būklę ligoms, pavyzdžiui, demencijai. Vis dėlto šio tyrimo autoriai pabrėžia, kad ilgalaikis poveikis nebuvo vertintas, todėl išvadas būtina interpretuoti atsargiai.
„Nustatėme, kad paprasta, pagal rekomendacijas sudaryta fizinio aktyvumo programa vos per 12 mėnesių gali pastebimai atjauninti smegenų profilį“, – teigia AdventHealth tyrimų instituto duomenų mokslininkė Lu Wan. Pasak jos, pokyčiai absoliučiais skaičiais buvo nedideli, tačiau net vienerių metų skirtumas smegenų biologiniame amžiuje, vertinant dešimtmečių perspektyvoje, gali būti reikšmingas.

Dalyviams, priskirtiems fizinio aktyvumo grupei, buvo nurodyta laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų savaitinių normų: maždaug 150 minučių vidutinio arba didelio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę. Tai bet kokia veikla, kuri pastebimai pagreitina širdies ritmą ir kvėpavimą.
Vertinant įvairius biologinius žymenis, magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) duomenys parodė, kad programos besilaikiusių dalyvių smegenys vidutiniškai atrodė maždaug 0,6 metų „jaunesnės“ nei jų kalendorinis amžius.
Tuo metu kita dalyvių grupė, kuri toliau gyveno įprastu režimu ir nekeitė judėjimo įpročių, tyrimo pabaigoje turėjo smegenis, kurios atrodė apie 0,35 metų „vyresnės“ nei jų kalendorinis amžius. Šis skirtumas, kaip pažymi tyrėjai, statistinio reikšmingumo ribos neperžengė, tačiau bendras atotrūkis tarp grupių artėjo prie vienerių metų.
Kodėl fizinis aktyvumas gali padėti smegenims išlikti „jaunesnėms“, kol kas nėra iki galo aišku. Ankstesni tyrimai rodė, kad sportas gerina smegenų funkcijas, tačiau šiame darbe, nors buvo nagrinėtos kelios galimos grandys – širdies ir kraujagyslių būklė, kraujospūdis, tam tikrų naudingų baltymų kiekis – tikslus mechanizmas, siejantis fizinį aktyvumą su smegenų senėjimo procesais, nebuvo nustatytas.
„Tai buvo netikėta, – sako Wan. – Tikėjomės, kad efektą paaiškins pagerėjusi fizinė būklė ar kraujospūdis, bet taip neatsitiko.“ Jos teigimu, fizinis aktyvumas gali veikti per kitus, dar neištirtus mechanizmus: subtilius smegenų struktūros pokyčius, uždegiminių procesų mažėjimą, geresnę kraujagyslių būklę ar kitus molekulinius veiksnius.
Ateities tyrimuose planuojama toliau nagrinėti šiuos galimus kelius ir plėsti dalyvių imtį – įtraukti įvairesnio amžiaus, skirtingos sveikatos būklės žmones, taip pat tuos, kurie laikomi turinčiais didesnę pažintinių funkcijų silpnėjimo riziką.
Jau dabar žinoma, kad daugelis vėlesniame amžiuje pasireiškiančių smegenų sveikatos problemų formuojasi per ilgą laiką ir yra susijusios su veiksniais, veikiančiais dar vidutiniame amžiuje. Panašu, kad nuoseklus fizinis aktyvumas šiame gyvenimo tarpsnyje gali suteikti apčiuopiamos naudos.
Biologiškai „jaunesnės“ smegenys siejamos su didesniu atsparumu pažintinių funkcijų silpnėjimui ir ligoms, taip pat su ilgesne gyvenimo trukme. Šis darbas papildo augančią tyrimų bazę, siekiančią geriau suprasti, kas labiausiai veikia smegenų senėjimo procesus ir kaip juos būtų galima sulėtinti.
„Žmonės dažnai klausia: ar yra kas nors, ką galiu daryti dabar, kad vėliau apsaugočiau savo smegenis? – pastebi AdventHealth tyrimų instituto neuromokslininkas Kirkas Ericksonas. – Mūsų rezultatai patvirtina mintį, kad laikantis dabartinių rekomendacijų – bent 150 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę – smegenys gali išlikti biologiškai jaunesnės net ir vidutiniame amžiuje.“

