Pasaulis priprato prie skambių klimato kaitos antraščių, tačiau naujausi mokslininkų skaičiavimai verčia sustoti net ir tuos, kurie iki šiol žiūrėjo skeptiškai. Žemė įžengė į laikotarpį, kurį mokslininkai jau vadina „ledynų išnykimo piku“. Tai nėra metafora ar emocinga frazė – tai tiksliai apibrėžtas momentas, kai kasmet išnykstančių ledynų skaičius pasieks neregėtas aukštumas. Jei dabartinės tendencijos nesikeis, per ateinančius dešimtmečius planeta kasmet neteks tūkstančių ledynų, o šio amžiaus pabaigoje jų liks tik menka dalis.
Skaičiai, kurie keičia požiūrį į klimato krizę
Iki šiol diskusijose apie ledynų tirpsmą daugiausia dėmesio buvo skiriama jų masei ir plotui – kiek gigatonų ledo prarandama ir kiek tai prisideda prie jūros lygio kilimo. Tačiau naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature Climate Change“, mokslininkai nusprendė pažvelgti į problemą kitu kampu: kiek konkrečių, individualių ledynų tiesiog nustos egzistavę kiekvienais metais.
Rezultatai stulbinantys. Šiuo metu pasaulis netenka maždaug 1 000 ledynų per metus. Tai jau dabar yra istorinis mastas. Tačiau, pasak tyrimo vadovo, glaciologo Landerio Van Trichto, šis skaičius tik pradžia. Priklausomai nuo to, kaip sėkmingai ar nesėkmingai valstybės kovos su klimato kaita, per artimiausius dešimtmečius kasmet gali išnykti nuo 2 000 iki net 4 000 ledynų.
Vos keli papildomi laipsniai pasaulinės temperatūros gali nulemti, ar 2100 metais dar išliks beveik pusė dabartinių ledynų, ar jų bus mažiau nei dešimtadalis.
„Ledynų išnykimo pikas“ – nauja sąvoka, nauja realybė
Tyrėjai išanalizavo palydovinius duomenis apie net 211 490 ledynų visame pasaulyje. Remdamiesi kompiuteriniais modeliais, jie bandė nustatyti, kada per metus išnyks didžiausias ledynų skaičius. Šį momentą mokslininkai pavadino „peak glacier extinction“, arba ledynų išnykimo piku.
Buvo nagrinėjami keli skirtingi klimato scenarijai – nuo optimistinio, kai pasaulio temperatūra pakyla tik 1,5 °C virš ikipramoninio lygio, iki pesimistinio, kai atšilimas siekia 4 °C. Net ir geriausiu atveju, jei pasaulis laikytųsi Paryžiaus susitarimo tikslų, ledynų nykimas paspartėtų.
Pagal 1,5 °C scenarijų, jau 2041 metais kasmet išnyktų apie 2 000 ledynų. Net ir tada iki amžiaus pabaigos pasaulyje liktų tik kiek mažiau nei pusė – apie 95 957 ledynai. Tačiau Jungtinės Tautos perspėja, kad šis scenarijus tampa vis mažiau tikėtinas.
Ką reiškia dabartinė politika?
Jeigu pasaulis judės dabartiniu keliu, o temperatūra pakils maždaug 2,7 °C – tiek rodo dabartinės vyriausybių politikos prognozės – padėtis taps dar niūresnė. Tokiu atveju laikotarpiu nuo 2040 iki 2060 metų planeta kasmet prarastų apie 3 000 ledynų.
Šio scenarijaus pabaigoje, 2100 metais, būtų likęs vos vienas iš penkių šiandien egzistuojančių ledynų – apie 43 852. Likusieji būtų ištirpę, tapę tik nuotraukomis archyvuose ir prisiminimais vietos bendruomenėms.
Dar blogesnis vaizdas atsiveria vadinamuoju blogiausiu atveju, kai pasaulinė temperatūra pakyla 4 °C. Tuomet jau iki 2050-ųjų vidurio kasmet išnyktų apie 4 000 ledynų. Amžiaus pabaigoje būtų išlikę tik 9 procentai visų ledynų – vos 18 288.
Kodėl mažų ledynų netektis skaudi labiausiai?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad mažų ledynų išnykimas nėra toks pavojingas kaip didžiųjų, nes jų indėlis į jūros lygio kilimą yra santykinai nedidelis. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad toks požiūris pernelyg supaprastintas.
Kiekvienas ledynas turi reikšmę vietos ekosistemoms, vandens tiekimui, turizmui ir net kultūrinei tapatybei. Landeris Van Trichtas pabrėžia, kad net vieno nedidelio ledyno išnykimas gali smarkiai paveikti vietos bendruomenes, kurios nuo jo priklausė šimtmečius.
Šią emocinę dimensiją puikiai iliustruoja faktas, kad vienas iš tyrimo bendraautorių, glaciologas Matthiasas Hussas, 2019 metais dalyvavo simbolinėse Pizol ledyno „laidotuvėse“ Šveicarijos Alpėse. Tai nebuvo mokslinė konferencija – tai buvo atsisveikinimas su gamtos objektu, kuris daugiau nebegrįš.
Regionai, kuriuose ledynai dings greičiausiai
Ledynų išnykimo laikas labai priklauso nuo regiono. Vietovėse, kuriose vyrauja mažesni ledynai, pavyzdžiui, Europos Alpėse ar subtropiniuose Anduose, pusė ledynų gali išnykti jau per artimiausius du dešimtmečius.
Tuo tarpu Grenlandijoje ar Antarktidos pakraščiuose, kur ledynai yra gerokai didesni, pikas bus pasiektas vėliau. Tačiau tai nereiškia, kad šie regionai bus apsaugoti – tiesiog didesniems ledynams ištirpti reikia daugiau laiko.
Mokslininkai pabrėžia paradoksą: net tada, kai ledynų nykimo tempas ims mažėti, tai nebus gera žinia. Tempas kris ne todėl, kad klimato problema bus išspręsta, o todėl, kad tiesiog nebebus kam tirpti. Pavyzdžiui, Alpių regione šimtmečio pabaigoje ledynų nykimo tempas bus beveik nulinis vien dėl to, kad ledynų ten beveik nebeliks.
Įspėjimas, kurio nebegalima ignoruoti
Šis tyrimas – tai ne dar viena abstrakti prognozė. Tai aiškus signalas, kad klimato politika tiesiogiai lemia, kiek pasaulio ledynų išgyvens. Kaip teigia mokslininkai, ambicingi sprendimai gali išsaugoti dešimtis tūkstančių ledynų. Priešingu atveju pasaulis taps liudininku vieno sparčiausių ir plačiausių gamtos nykimo procesų per visą žmonijos istoriją.
