Nauji astronominiai stebėjimai suteikia mokslininkams naujų užuominų apie tamsiosios energijos prigimtį ir padeda atsakyti į esminį klausimą: ar Visata ir toliau spartėja plėsdamosi, ar galiausiai šis procesas sustos.
Beveik tris dešimtmečius mokslininkų bendruomenė rėmėsi prielaida, kad Visata plečiasi vis sparčiau ir yra pasmerkta šaltai, vienišai pabaigai. Tačiau naujasis tyrimas verčia suabejoti šiuo scenarijumi ir leidžia manyti, kad kosminis „spidometras“ galėjo būti neteisingai nuskaitomas nuo pat pradžių.
Pietų Korėjos astronomai pasiūlė hipotezę, kuri meta iššūkį amžino plėtimosi teorijai: Visata gali būti pasmerkta gravitaciniam kolapsui, vadinamajam „Didžiajam susitraukimui“ (angl. Big Crunch). Seulo Jonse universitete atliktas tyrimas teigia, kad Visatos plėtimasis nebespartėja ir, dar daugiau, galėjo pereiti į lėtėjimo fazę.
„Mūsų tyrimas rodo, kad Visata jau įžengė į sulėtėjusio plėtimosi fazę, o tamsioji energija kinta gerokai sparčiau, nei manyta anksčiau“, – pabrėžė tyrimui vadovavęs profesorius Jong Vukas Lee.
Pasak jo, šių rezultatų patvirtinimas reikštų radikalų kosmologinės paradigmos pokytį, palyginti su tamsiosios energijos atradimu prieš 27 metus.
Nuo 1998 metų astronomai kosminiams atstumams matuoti naudoja Ia tipo supernovas. Buvo laikoma, kad šių sprogimų tikrasis šviesis yra vienodas, todėl jie vadinti „standartinėmis žvakėmis“. Silpnesnė žvaigždės „žvakė“ reiškia didesnį atstumą. Per didelis užfiksuotas šių supernovų blankumas buvo interpretuojamas kaip įrodymas, kad Visata plečiasi vis sparčiau dėl paslaptingos tamsiosios energijos poveikio.
Tačiau profesoriaus Lee vadovaujama komanda aptiko šio metodo trūkumą. Išanalizavę 300 galaktikų, kuriose sprogo supernovos, mokslininkai nustatė, kad šių sprogimų šviesis susijęs su sprogimą sukėlusių žvaigždžių amžiumi. Senesnės žvaigždžių populiacijos duoda šviesesnius sprogimus, o jaunesnės – sistemingai blankesnius.
Tai reiškia, kad blankumas, kurį anksčiau aiškino kaip spartaus Visatos plėtimosi pasekmę, iš tikrųjų gali būti žvaigždžių amžiaus padarinys. Kitaip tariant, „standartinės žvakės“ laikui bėgant kinta ir nebėra tokios standartinės, kaip manyta anksčiau.
„Remdamiesi didele – 300 galaktikų – imtimi, šį efektą patvirtinome su itin didele statistine reikšme – 99,999 %“, – nurodė tyrimo autoriai.
Visata praranda pagreitį
Standartinis kosmologinis modelis teigė, kad tamsioji energija yra pastovi ir nekintanti. Nauji duomenys tam prieštarauja. Įvertinus vadinamąjį „amžiaus poslinkį“, klasikinis modelis su pastovia tamsiąja energija nebeatitinka stebėjimų. Pakoreguoti duomenys rodo, kad tamsioji energija nėra stabilus slėgis – ji palaipsniui silpsta.
Toks požiūris gerai dera su nepriklausomais reliktinio mikrobangų spinduliavimo – Didžiojo sprogimo „pokibirkštės“ – ir barioninių akustinių virpesių, tarsi „sustingusių“ garso bangų kosmose, matavimais. Šių duomenų derinys iš esmės paneigia „kosmologinės konstantos“ sampratą ir rodo, kad jėga, stumianti Visatą plėstis, po truputį senka.
„Mūsų analizė, įvertinanti amžiaus veiksnį, rodo, kad Visata jau dabar yra plėtimosi lėtėjimo fazėje. Tai stebėtinai gerai sutampa su nepriklausomomis prognozėmis, gautomis iš BAO ir CMB duomenų“, – pabrėžė Lee.
Norėdama galutinai patvirtinti savo išvadas, Jonse universiteto komanda atlieka vadinamąjį „be evoliucijos testą“, analizuodama tik tas supernovas, kurios sprogsta vienodo amžiaus galaktikose. Tikimasi, kad lemiamą atsakymą pateiks Čilėje veikianti Veros Rubin observatorija. Turėdama galingiausią pasaulyje skaitmeninę kamerą, per artimiausius penkerius metus ji turėtų aptikti apie 20 tūkstančių naujų galaktikų su supernovomis. Būtent šie duomenys gali padėti išspręsti vieną didžiausių šiuolaikinio mokslo mįslių – kokia Visatos ateitis.
Viena iš keisčiausių struktūrų Visatoje yra juodosios skylės. Kai kurių specialistų nuomone, galime gyventi holografinėje Visatoje, kur viskas iš tikrųjų užkoduota jos riboje kaip trimatis (plius laikas) dvimačio (plius laikas) pasaulio atvaizdas. Taip pat egzistuoja prielaida, kad mūsų Visata gali būti didesnės Visatos juodosios skylės viduje.
