Mokslininkai vis dažniau fiksuoja atvejus, kai laukiniai gyvūnai žaibiškai evoliucionuoja veikiami žmogaus civilizacijos. Vienas naujausių tokių pavyzdžių – kolibrių rūšies kalyptos Anos (lot. Calypte anna) pokyčiai.
Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau paplitusi praktika laukiniams gyvūnams kabinti lesyklas. Kai kuriuose pasaulio regionuose tai daroma gana retai, tačiau kituose, priešingai, labai daug žmonių papildomai maitina paukščius. Toks nuolatinis žmogaus įsikišimas ilgainiui ima veikti kai kurių laukinių paukščių elgseną ir anatomiją.
Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkai išanalizavo, kaip nuolatinė kaimynystė su žmonėmis paveikė kalyptą Anos – miniatiūrinius kolibrius, plačiai paplitusius Šiaurės Amerikoje, ypač vakarinėje pakrantėje.
Pastebėta, kad tuo metu, kai daugumos regiono laukinių gyvūnų populiacijos dėl žmogaus veiklos mažėja, kalypta Anos, priešingai, didina savo gausą ir plečia arealą.
Mutacijos ir formos pokyčiai
Per pastarąjį šimtmetį žmonės iš esmės pakeitė kalyptos Anos gyvenimo sąlygas. Pirma, regione pasodinta daug įvežtinių augalų, kurie žydi tada, kai vietiniai augalai dar arba jau nežydi. Antra, labai išplito kolibrių lesinimo hobis – daugelio privačių namų kiemuose kabinamos lesyklos su saldžiu vandeniu, tampančios stabiliu maisto šaltiniu, ypač vėsesniuose regionuose.
Siekdami suprasti, kaip šie pokyčiai paveikė paukščius, mokslininkai ištyrė muziejines kolibrių kolekcijas: apie 400 snapų, surinktų nuo XIX a. pabaigos iki XXI a. pradžios. Šiuos duomenis jie palygino su informacija apie lesyklų ir svetimžemių augalų plitimo tempus.
Tyrimo rezultatai parodė ne tik tiesioginę sąsają tarp didėjančio lesyklų skaičiaus ir augančios kalyptos Anos populiacijos, bet ir laipsnišką šių paukščių snapo formos pokytį. Snapai ilgėjo, darėsi labiau kūginiai ir smailesni galuose. Ryškiausi šie pokyčiai pasireiškė patinams. Tyrimo autorių teigimu, tai jiems gali suteikti pranašumą agresyviuose susirėmimuose prie lesyklų.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad didesnis maisto kiekis turėtų mažinti konkurenciją, o ne ją didinti, tačiau praktikoje taip būna ne visada. Gamtoje kolibriai minta laukuose, kuriuose gausu žiedų, tačiau kiekvienas žiedas suteikia tik vieną gurkšnį nektaro. Lesyklos veikia visai kitu principu.
Vietoj didelės, išsisklaidžiusios maitinimosi erdvės, visi paukščiai suplaukia prie vieno nedidelio, bet itin gausaus maisto šaltinio – cukraus tirpalo. Tokiose vietose ima stigti erdvės, net jei paties maisto pakaktų visiems. Esant šioms sąlygoms, net menkas snapo formos pranašumas gali lemti greitesnį maitinimąsi ir sėkmę konfliktinėse situacijose.
Tuo pat metu tyrimas parodė, kad šaltesniuose platumose kalyptos Anos snapai trumpėja – tikėtina, siekiant sumažinti šilumos nuostolius, mat snapas taip pat dalyvauja termoreguliacijoje.
Šis Kalifornijos universiteto tyrimas pateikė dar vieną įrodymą, kad evoliuciniai pokyčiai gali vykti per dešimtmečius, o ne tik per tūkstančius ar milijonus metų.
Kiti greitos evoliucijos pavyzdžiai
Amerikiečių mokslininkai taip pat užfiksavo sparčius miesto aplinką kolonizuojančių meškėnų snukio formos pokyčius. Gyvūnams pradėjus masiškai kurtis miestuose ir vis dažniau minti maisto atliekomis iš šiukšliadėžių, dėl pasikeitusio maisto tipo ir natūralių plėšrūnų stokos žmonių gyvenvietėse jų snukiai palaipsniui trumpėja.
Be to, dėl globalinio atšilimo pastebėtos ir Grenlandijos pietiniuose regionuose gyvenančių baltųjų meškų mutacijos. Dėl mažėjančio sniego ir ledo kiekio jos priverstos prisitaikyti prie naujų sąlygų, kurios keičia jų medžiojimo būdus ir prieinamą maisto rūšį.

