Kubos degalų atsargos, esant dabartiniam vartojimo lygiui ir šalies naftos gavybos apimtims, gali išsekti per 15–20 dienų. Situacija tapo kritinė po to, kai Meksika, iki šiol buvusi pagrindinė tiekėja, faktiškai sustabdė tiekimus, o Jungtinės Valstijos užblokavo logistikos grandines iš Venesuelos.
Jei artimiausiu metu į Kubos uostus neatvyks tanklaiviai, Havanai gali tekti įvesti griežtą degalų normavimą. Didelė šalies dalis jau dabar gyvena beveik kasdien patirdama suplanuotus elektros energijos tiekimo nutraukimus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau viešai deklaravo siekį „užsukti“ naftos tiekimo kranelį komunistiniam Kubos režimui. Šią savaitę jis dar kartą pabrėžė, kad, jo vertinimu, Kubos vyriausybė yra „labai arti žlugimo“.
Teksaso universiteto energetikos ekspertas Chorchė Pinjonas (Jorge Piñón) perspėjo, kad, jei per artimiausias savaites Kubos nepasieks naujos naftos siuntos, šalį „lauktų didžiulė krizė“.
Analitinės bendrovės „Kpler“ duomenimis, nuo 2026 metų pradžios Kuba gavo vos 84,9 tūkst. barelių naftos. Tai buvo viena siunta iš Meksikos, atplaukusi sausio 9 dieną, kuri vidutiniškai prilygsta kiek daugiau nei 3 tūkst. barelių per parą. Palyginimui, 2025 metais vidutinės naftos importo apimtys siekė apie 37 tūkst. barelių per parą.
Įvertinus šią sausio siuntą ir metų pradžioje turėtas atsargas (apie 460 tūkst. barelių), bendras šalies išteklių lygis vertinamas kaip kritinis.
Sausio 11 dieną D. Trumpas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad Havanai „nebebus nei naftos, nei pinigų – nulis“. Šis pareiškimas nuskambėjo netrukus po žinios, jog sausio 3 dieną JAV specialiosios pajėgos sulaikė Venesuelos prezidentą Nikolą Madurą. Po šio įvykio spaudimas naftos tiekimo grandinėms regione dar labiau išaugo.
Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum, komentuodama pranešimus apie pristabdytas naftos siuntas, tiesiogiai nepaneigė tiekimo pauzės ir pabrėžė, kad tai esą „suverenus sprendimas“.
