Šie metai rinkoms atrodė būsiantys puikūs. Ekonomikos atsigavimas pagaliau pasiekė seniai pamirštus sektorius ir regionus, daugelis pasaulio indeksų stiebėsi į naujas aukštumas, o sąlygos – beveik tobulos tvariam augimui. Tačiau konfliktas Artimuosiuose Rytuose apvertė visas šias tendencijas aukštyn kojom.
Metų pradžioje rinkose vyravo pakilios nuotaikos. Mažėjančios palūkanos, pigi energija ir rekordinės valstybių išlaidos skatino paklausos augimą bei sudarė sąlygas augti ciklinėms, kapitalui intensyvioms, industrijoms. Visame pasaulyje gerėjo pramonės lūkesčiai, Europos, Japonijos, Korėjos akcijų indeksai šturmavo naujas aukštumas. Augimas buvo platesnio pobūdžio – mažos įmonės savo rezultatais lenkė milžines. Be to, dėl silpno dolerio ir pigios energijos sparčiai augo ir besivystančio pasaulio įmonių vertės.
Prasidėjęs karas Irane sustabdė visas šias tendencijas, nes iškilo grėsmė dvejoms augimo prielaidoms – mažoms palūkanoms ir pigiai energijai. Investuotojai nusigręžė nuo labiau pažeidžiamų Europos, Azijos ir besivystančių šalių rinkų. Stiprėjo doleris, o JAV akcijos koregavosi mažiau.
Naftos šokas prikelia 2022 m. baimes
Karo veiksmai artimuosiuose rytuose paralyžiavo pagrindinę naftos logistikos arteriją – Hormūzo sąsiaurį. Paveikta ne tik naftos ir dujų, bet ir trąšų, aliuminio bei kitų žaliavų rinkos. Pasaulio ekonomika gali be didesnio vargo iškęsti trumpą sutrikdymą, bet ilgesnį laiką trunkanti krizė reikalaus didesnio prisitaikymo ir paveiks ne tik kainas, bet ir augimą
Energijos rinka gali susireguliuot dviem būdais – atkurti pasiūlą arba sunaikinti paklausą (Demand destruction). Jei nepavyks užtikrinti laivybos sąsiauriu (aplinkiniais keliais galima nukreipti tik dalį naftos ir kitų žaliavų), pasauliui teks sumažinti vartojimą. Šių produktų paklausa paprastai yra nejautri kainoms, tad kaina paprastai kyla ekstremaliai, kol dalis industrijų stabdo veiklą, taip sukeliant didelę žalą ekonomikai. Dažniausiai didžiausias poveikis būna energetiškai intensyviems pramonėms sektoriams ir besivystančioms šalims – būtent tiems sektoriams, kurie lyderiavo metų pradžioje.
Energijos šokas sujudino ir palūkanų rinkas. Bijodami grįžtančios infliacijos, investuotojai pardavinėjo obligacijas. Rinkos pradėjo baimintis, kad centriniams bankams teks kelti palūkanas dar šiemet. Ypač tai aktualu Europos centriniam bankui, kuris istoriškai linkęs pernelyg jautriai reaguoti į energijos kainų šuolius. Europa energetiškai atsparesnė nei 2022m., tačiau vis tiek priklausoma nuo energijos importo. Situacijai nepadeda ir susilpnėjęs euras.
Energijos kainų šokai dažnai nuvilnija per visą tiekimo grandinę pakeldami trąšų, maisto ir kitų produktų kainas. Aukštos energijos kainos ir kylančios centrinių bankų palūkanos istoriškai būdavo mirtina kombinacija, kuri lemdavo verslo ciklo pabaigą. Šia savaitę posėdžiauti renkasi beveik visi pagrindiniai pasaulio centriniai bankai, tad rinkos akylai lauks bet tokių indikacijų, dėl būsimos pinigų politikos.
Ar tendencijų lūžis įvyks negrįžtamai?
Nepaisant visų skambių antraščių ir daugiau nei 70 proc. nuo metų pradžios pabrangusių energijos išteklių, rinkų reakcija yra gana rami. Taip, akcijų rinkos nubraukė visą metų pradžios prieaugį, tačiau daugelis indeksų nekrito daugiau nei 5 proc. Šimtą dolerių kainuojanti nafta pristabdys ekonomikos augimą, tačiau savaime recesijos neiššauks. Pasaulio ekonomika yra mažiau jautri energetikos kainų svyravimams nei ankstesnių naftos krizių metu. Jei kainos stabilizuosis šiame lygyje, nuosaikus akcijų rinkos kilimas galėtų tęstis.
Kol kas rizika, kad centriniai bankai reaguos į energijos kainų šoką didesnėmis palūkanomis yra maža. Tačiau su kiekviena Hormuzo sąsiaurio uždarymo savaite, infliacinis poveikis stiprėja, tad ilgainiui jie gali būti priversti reaguoti. Griežtesnė pinigų politika tokiu atveju reikštų bulių rinkos pabaigą ir švelnesnį 2022 m. išsipardavimo pasikartojimą.
Kaip apsaugoti investicijas?
Investuotojams natūraliai kyla klausimas, ką daryti tokiomis sąlygomis. Klasikinė diversifikacija, tarp akcijų ir obligacijų, energijos šoko metu neveikia. Didėjančių palūkanų ir infliacijos kombinacija daro neigiamą poveikį obligacijoms, prastėjančios augimo perspektyvos – akcijoms.
Ilgalaikiams investuotojams svarbu nepanikuoti ir nekeisti savo plano. Nors, savo sąlygomis panašūs, 2022-ieji buvo itin blogi visoms turto klasėms, žiūrint iš kelių metų perspektyvos, tų metų poveikio net nelabai matyti. Pabėgus iš rinkos, dažnai praleidžiamos ne tik korekcijos , bet ir po to sekantis atsigavimas.
Kita vertus, eižėjant pasaulio tiekimo grandinėms, o konfliktams pasaulyje dažnėjant, energijos šokų tikimybė auga. Norint apsisaugoti nuo jų, galima į savo investicijas įtraukti nedidelę dalį žaliavas išgaunančių bendrovių akcijų ar žaliavų kainų indeksus sekančių ETF. Ši portfelio dalis, ramiais laikais atsiliks savo grąža, tačiau infliacinių šokų metu gali padėti apsaugoti bendrą portfelio vertę.
Kol kas situacija antraštėse yra grėsmingesnė nei investicijų rezultatuose. Rizika, kad vietoj stiprių metų rinkose, gausime ryškią korekciją yra padidėjusi. Tačiau pasaulio energijos sistema per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė iš esmės, tad net jei situacija pablogės, poveikis rinkoms neturėtų būti ilgalaikis.
Komentaro autorius – „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
