Namai, kuriuose gyvensime rytoj (Foto)

Pasaulis žino daug puikių pastatų, atlaikiusių laiko išbandymus ir pavirtusių tikrais architektūros šedevrais.

Šiandienos architektams taipogi netrūksta ambicijų ir sveiko užsispyrimo. Pamažu jie formuoja naują visuomenės požiūrį į architektūrą, statinių estetinį grožį ir funkcionalumą. Kai kurie jų projektai peržengia nūdienos slenkstį ir nueina toli į ateitį.

Prie pažangių projektų galėtume priskirti italų kilmės architekto Davido Fischerio projektą „Dynamic Tower“ (Dinamiškas bokštas), kuris bus įgyvendintas Dubajuje. Aštuoniasdešimties aukštų dangoraižis galės apsisukti aplink savo ašį 360 laipsnių kampu. Kadangi kiekvienas aukštas galės suktis nepriklausomai nuo kitų aukštų padėties, pastatas įgys kaskart vis naują formą. Dangoraižis aplink savo ašį apsisuks per tris valandas. Apsisukimui ir gyventojų buičiai reikalinga energija bus gaunama iš saulės baterijų bei kiekviename aukšte sumontuotų vėjo turbinų.

Antras toks dangoraižis bus pastatytas Maskvoje. Trečią dangoraižį manoma statyti Niujorke. Architekto Davido Fischerio teigimu, šiuo projektu susidomėjo Kanados, Europos ir Pietų Korėjos nekilnojamojo turto agentūros bei privatūs investuotojai.

Dangoraižiai bus statomi iš modulių, kuriuos surinks gamykloje – statybų aikštelėje beliks juos tik sumontuoti.

Netolimoje ateityje Dubajuje iškils didžiulė piramidė, kurioje galės apsigyventi milijonas ir daugiau žmonių. Dizaino kompanija „Timelinks“ paviešino „Ziggurat“ projektą, kurio įgyvendinimui dabar ieškoma technologinių sprendimų. Projekte numatyta inovatyvi viešoji transporto sistema, kuri piramidės gyventojams leis pakilti į pastato viršų bei judėti horizontaliomis kryptimis. Piramidės gyvybinėms funkcijoms užtikrinti bus naudojama ekologiška energija, pagaminta vėjo bei saulės jėgainių. Piramidės viduje planuojama įrengti žaliąsias erdves ir agrokultūrinius sektorius. Piramidė užims 2,3 kv. m. plotą. Tokiame nedideliame plote patogiai apgyvendinti milijoną ir daugiau žmonių – viliojanti ateities perspektyva. Ištisi miestai galėtų būti statomi panašiais kompleksais. Tuomet būtų sutaupoma iki 90 proc. megapolių užimamo žemės ploto. Likusią žemę panaudotumėme poilsiui ar žemdirbystei. Jei tokie projektai būtų realizuoti, pasaulio miestai taptų ekologiški, neterštų aplinkos, žmogus kaip niekad priartėtų prie gamtos. Neatsitiktinai „Timelinks“ užpatentavo savo idėją ir pateikė Europos Sąjungai paraišką dėl techninių projektų sprendimo.

Pastatų fasadų apšvietimas tamsiu paros metu be abejonės pagyvina aplinką, padeda išryškinti pastatų architektūrines detales. Šiandien pastatų apšvietimo technologijos yra pažengusios toli į priekį: naudojami puslaidininkiniai šviesos diodai, spalvotos halogeninės metalo lempos, spalvotos liuminescencinės lempos, labai galingi prožektoriai, grindinių šviestuvai. Specifinėse srityse naudojama daug ksenoninių lempų, tarnaujančių net 90 tūkst. valandų. Didėja apšvietimo valdymo, spalvoto apšvietimo galimybių svarba. Su besikeičiančiomis apšvietimo technologijomis keičiasi ir pati apšvietimo esmė. Pastatų fasadų apšvietimo projektai ima tarnauti ne tik estetiniams, bet ir socialiniams tikslams – reklamai, vienos ar kitos visuomeninės nuomonės paviešinimui ir panašiai. Neatsitiktinai vis įspūdingesnės pasaulyje vyksta taikomosios šviesos technologijų parodos. Jose pirmu smuiku griežia pagrindiniai šviesos technologijų pasaulyje gamintojai – „Citélum“, „Leipziger Leuchten“, „Lumiville“, „NVA“, „Philips“, „Schréder“, „Scoa Eclairage-Groupe Bélux“, ir „Thorn“. Šviesos technologijų gamintojus bando suvienyti asociacija „LUCI“.

Šviesos diodų technologija (LED) pasaulyje atsirado 1979 m. Tiesa, tada tai tebuvo maža raudona diodinė lemputė. Šiandien ši technologija pažengė toli į priekį. Be jos produktų pasaulis atrodo nebeįdomus, nuobodžiai juodas it viduramžiai. Reikia pripažinti, kad LED technologijų pritaikymas pastatų fasadų apšvietimui Lietuvoje žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Tačiau ateities pastatų, ypač visuomeninės paskirties, jau nebegalime įsivaizduoti be šios technologijos produktų. Juolab, kad LED apšvietimas drąsiai įsitvirtina statinių viduje – jo dėka paįvairinamas kavinių, restoranų ir net privačių namų interjeras.

Baltarusijos Nacionalinė biblioteka

Baltarusijos Nacionalinė biblioteka įsikūrusi Minske deimanto formos pastate. Dieną stiklinės pastato sienos žėri įvairiomis spalvomis, o naktį pavirsta didžiuliu video ekranu. 4646 spalvoti LED diodai pastatą paverčia nepakartojamu nakties stebuklu.

Elektrinės kaminas Belgijoje

Drogenbos miesto pažiba tapo Electrabel elektrinės aušinimo kaminas. 2005 m. buvo nutarta jį papuošti 8032 LED diodais, galinčiais keisti spalvą net trisdešimt kartų per sekundę.

Renginių halė Prancūzijoje

Aurillac miesto renginių halė pastatyta 2007m. Stiklo blokeliais nuklotoje viršutinėje pastato dalyje fluorescencinės šviesos visą naktį lėtai keičia spalvas ir traukia praeivių akis.

Agbar dangoraižis Ispanijoje

2005 m. Barselonoje pastatytą dangoraižį Torre Agbar puošia 4500 LED švieselių. 142 m. aukščio pastatas viršuje pasibaigia stikliniu kupolu ir iš išorės panašus į augalą, besistiebiantį į saulę. Bendras dangoraižio plotas sudaro 39 tūkst. kv.m., iš kurių 30 tūkst. kv.m. užima biurai.

„Uniqa“ kompanijos pastatas Austrijoje

2006 m. draudimo kompanijos „Uniqa“ pastatas Vienoje pasikeitė neatpažįstamai, nes buvo papuoštas 180 tūkst. LED švieselių. Puošimo darbams vadovavo kompanija „Barco“, kurioje dirba tikri šio darbo fanatai.

„Dexia“ pastatas Belgijoje

146 m. aukščio „Dexia“ pastatas Briuselyje turi apie 150 tūkst. LED švieselių. Pastate yra 6 tūkst. langų, šviesos efektams sukurti panaudoti 4200 langų. Kiekviename iš jų įmontuota sistema, susidedanti iš 12 LED lempučių. Ant pastato fasado demonstruojamos įvairios geometrinės figūros, raidės ir grafikos elementai. Tiesa, kad būtų galima rodyti šviesos efektų šou, būtina nuleisti visų langų įprastines žaliuzes, kurios padeda paskleisti LED lempučių šviesą visame lango plote.

Uzsidirbkpats.lt