Žiūrint į šlepetes prie durų, retas kuris pagalvoja, kad jų nenešiojimas gali būti geresnis pasirinkimas. Daugelis mūsų nuo vaikystės pratinti nevaikščioti basomis, esą taip galima peršalti ar prisitraukti ligų.
Tačiau vis daugiau medikų ir kineziterapeutų pastebi, kad vaikščiojimas basomis, ypač namuose, gali būti vienas paprasčiausių būdų pasirūpinti savo sveikata. Mūsų pėdos – ne tik atramos taškai, bet ir sudėtinga jutiklių sistema. Per jose esančius nervų galus smegenys gauna informaciją apie paviršių, svorio pasiskirstymą, kūno padėtį.
Kai avime šlepetes, ypač minkštas ar grubesnes, pėdos nejaučia tiesioginio kontakto su žeme, todėl neaktyvuojami natūralūs stabilizacijos mechanizmai. Dėl to ilgainiui gali silpnėti raumenys, atsirasti laikysenos pokyčių ar net nugaros skausmų.
Nors šlepetės neabejotinai suteikia komfortą, jų funkcija dažnai pervertinama. Jei neturite specialių poreikių, pavyzdžiui, jei nevarginate kojų visą dieną stovėdami ar nesergate diabetu, dažnas šlepečių avėjimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
O dabar, apie tai, kaip vaikščiojimas basomis veikia mūsų kūną ir kodėl verta bent dalį laiko namuose praleisti be jokių avalynės tarpininkavimų.
Aktyvina natūralią pėdos biomechaniką
Pėda yra ne tik kulnas ir pirštai. Ji sudaryta iš daugiau nei 100 raumenų, sausgyslių, raiščių ir 26 kaulų. Vaikštant basomis, visi šie komponentai dirba kartu, stabilizuodami kūną, reaguodami į kiekvieną paviršiaus pasikeitimą. Tuo tarpu avint šlepetes, ypač be kulno laikiklio, pėda tarsi įkalinama. Tuomet judėjimas tampa pasyvesnis, mažiau įtraukiami gilieji raumenys.
Reguliarus vaikščiojimas basomis namuose lavina pusiausvyrą, stiprina čiurnų, pėdų raumenis, prisideda prie geresnės koordinacijos. Taip pat tai padeda formuotis taisyklingai eisenai, kai nejaučiame tiesioginio grįžtamojo ryšio nuo grindų, dažniau velkame kojas ar iškraipome žingsnio kampą.
Gali sumažinti nugaros ir kelių skausmus
Net jei atrodo, kad pėdų raumenys neturi nieko bendro su nugara, iš tiesų tai susiję kur kas labiau nei manytume. Netaisyklingai dirbančios pėdos – plokščiapėdystė, netolygus svorio paskirstymas ar pasyvus žingsnio riedėjimas, sukelia pakitimus aukščiau esančiose kūno dalyse.
Dėl to gali pradėti skaudėti kelius, klubus, net stuburą. Vaikščiojimas basomis leidžia natūraliai išlyginti svorio pasiskirstymą per visą pėdą, nuo kulno iki pirštų. Tai mažina įtampą kojų raumenims ir stuburui, gerina laikyseną bei padeda išvengti lėtinio pertempimo sindromų.
Kai pėda sąveikauja su grindimis be dirbtinių paminkštinimų, kūnas tarsi grįžta į natūralią biomechaninę padėtį.
Skatina kraujotaką ir refleksinius ryšius
Mūsų pėdose yra šimtai nervų galūnių, atsakingų už refleksų sužadinimą. Remiantis kai kurių šalių medicina, pėdų stimuliacija gali turėti poveikį visam organizmui, nuo virškinimo iki psichologinės savijautos.
Vaikštant basomis grindimis, ypač jei jos nėra visiškai lygios, pavyzdžiui, parketas ar kilimas, šie taškai švelniai stimuliuojami. Tai pagerina kraujotaką, ypač naudinga žmonėms, kurių galūnės linkusios šalti.
Be to, tokia stimuliacija padeda sumažinti stresą. Kontaktas su grindimis sukuria saugumo ir stabilumo pojūtį, o tai leidžia kūnui atsipalaiduoti.
Kada šlepetės vis dėlto būtinos?
Žinoma, vaikščioti basomis tinka ne visiems ir ne visada. Jei namuose yra labai šaltos grindys, ypač žiemą, kai cirkuliacija lėtesnė, šlepetės gali padėti išvengti peršalimo. Taip pat šlepetės rekomenduojamos žmonėms, kurių pėdų oda labai jautri, kurie turi diabeto sukeliamų komplikacijų ar padidėjusį rizikos faktorių dėl traumų.
Be to, svarbu atsižvelgti į grindų paviršių, jei namuose daug plytelių, kurios itin slidžios ar kietos, ilgalaikis basas vaikščiojimas gali varginti padus. Tokiu atveju verta bent jau rinktis minimalistines, plonas, bet neslidžias šlepetes, kurios leidžia pėdai jausti paviršių, bet apsaugo nuo traumų.
Gamtos pojūtis net ir namuose
Vis dažniau kalbame apie žmogaus ryšį su gamta ir jo reikšmę sveikatai. Vienas iš paprasčiausių būdų tai pajusti yra leisti pėdoms kontaktuoti su natūraliu paviršiumi. Net jei tai tik medinės grindys ar natūralus linoleumas – jų faktūra, temperatūra, šiurkštumas ar švelnumas siunčia signalus smegenims, kurie skatina mūsų jutimo sistemą veikti pilnu pajėgumu.
Toks tiesioginis kontaktas su paviršiumi, tai tarsi priminimas kūnui, kad jis gyvas, jautrus ir turintis gebėjimą prisitaikyti. Todėl bent jau kelias valandas per dieną palikti šlepetes prie durų ir leisti sau tiesiog pajusti grindis, gali būti vienas mažų, bet svarbių žingsnių į geresnę savijautą.
