Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Gyvenimas
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Mada
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
  • Žmonės
Daugiau
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Pramogos
  • Kinas
  • Menas
  • Renginiai
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Žmonės
  • Gyvenimas
  • Maistas
  • Auto
  • Horoskopai
  • Pramogos
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Pasaulis
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Automobiliai
    • Technologijos
  • Gyvenimas
    • Mada
    • Maistas
    • Namai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
  • Įdomybės
    • Horoskopai
    • Receptai
  • Pramogos
    • Kinas
    • Menas
    • Renginiai
    • Eurovizija 2026
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Naršymas internete taip pat teršia aplinką: kiek žali kasdien mūsų naudojami duomenys?
Technologijos

Naršymas internete taip pat teršia aplinką: kiek žali kasdien mūsų naudojami duomenys?

Paskelbė Lukas Snarskis
2021-10-12, 09:25
Komentarų: 0
Dalintis
6 min. skaitymo

Atliekų rūšiavimas, netaršus transportas, nykstančių rūšių apsauga – tai tik keletas pavyzdžių, kaip vis daugiau mūsų gyvenimo sričių tampa draugiškos gamtai. Deja, tik retas iš mūsų susimąsto, jog aplinkai gali kenkti ir tai, kam kasdien skiriame itin daug laiko – naršymas internete. Dėl itin daug neekologiškai pagamintos energijos vartojančių duomenų centrų vos 30 minučių trukmės „Netflix“ serialo peržiūros metu į aplinką išmetama tiek CO2, kiek nuvažiavus 6 kilometrus taršiu benzininiu automobiliu. Nors galbūt šis skaičius neatrodo toks didelis, vertėtų nepamiršti, jog internetu nuolat naudojasi jau 61 proc. pasaulio gyventojų ir šis rodiklis kasdien kyla. Vis dėlto, pasak specialistų, pasitelkus naujausias technologijas, šios problemos mastą galima sumažinti.

Duomenų centrai – gausybę elektros siurbiantys „milžinai“

Paprastam interneto vartotojui dažnai neatrodo, jog atsakymo į klausimą paieška „Google“ ar nuotraukos įkėlimas į „Instagram“ gali reikalauti daug elektros energijos. Tačiau svarbu suprasti, jog internetu perduodamų duomenų srautas visame pasaulyje yra itin didelis, o tokie veiksmai jį tik dar labiau augina. Skaičiuojama, kad per pastaruosius 20 metų interneto naudotojų skaičius išaugo nuo 100 milijonų iki 4,8 milijardo, todėl augantis interneto duomenų vartojimas tampa vis didesniu taršos šaltiniu.

Liūto dalis taršiu būdu pagamintos elektros energijos tinkle tenka duomenų centrams, kurie apdoroja visas vartotojų siunčiamas užklausas. Remiantis naujausiais tyrimais, visi jie suvartoja apie 205 TWh per metus, kas sudaro apytiksliai 1 proc. visos planetoje suvartotos elektros energijos. Skaičiuojama, jog jos gamybos metu į aplinką išskiriama tiek šiltnamio efektą sukeliančio CO2, kiek per tą patį laikotarpį jo išmeta komercinių oro linijų lėktuvai. Nors 1 proc. nėra kritinis kiekis, ekspertai įsitikinę, jog tikrai dar yra kur tobulėti, kad būtų pagerintas duomenų centrų energetinis efektyvumas ir naršymas internete taptų ekologiškesnis, o galiausiai – būtų pasiektas neutralumas klimato pažiūriu ir prisidėta prie Europos žaliojo kurso programos tikslų įgyvendinimo.

Informacinių ir ryšių technologijų pramonė puikiai supranta augančio duomenų vartojimo daromą neigiamą įtaką aplinkai, todėl jau dabar ieško būdų mažinti energijos suvartojimą. Pavyzdžiui, siekdama padidinti duomenų centrų aušinimo efektyvumą ir išvengti jų perkaitimo rizikos, šioje srityje pirmaujanti tarptautinė technologijų kompanija „Huawei“ sukūrė daugybę inovatyvių technologijų, padedančių jos klientams sutaupyti elektros ir sumažinti teršalų kiekį.

Tai apima daugybę išmanių aušinimo programinės įrangos sprendimų, tokių kaip „iCooling@AI“. Ši efektyvi aušinimo sistema, rinkdama daug informacijos apie įvairius įrangos veikimo parametrus ir jų apdorojimui panaudodama dirbtinį intelektą, sugeba duomenų centro aušinimo režimą keisti keičiantis jo apkrovai, kas smarkiai sumažina elektros suvartojimą ir nuostolius. Bendrovė taip pat tiki, jog prie efektyvesnio energijos panaudojimo prisidėti gali įvairūs moduliniai aparatinės įrangos sprendimai. Pavyzdžiui, „FusionModule2000“ duomenų apdorojimo pramonei suteikia ilgalaikio tvaraus augimo galimybes, o modulinė „NetCol8000-E“ aušinimo sistema idealiai tinka Šiaurės Europos šalių klimatui, kadangi naudoja vėsų aplinkos orą, taip smarkiai sumažindama aušinimui reikalingos energijos poreikį.

Veiksmų būtina imtis jau dabar

Viena pirmųjų bendrovių, nusprendusių nelaukti ir žengti šių tvarių tikslų link, yra Latvijoje įsikūrusi „DEAC“, viena didžiausių nepriklausomų duomenų centrų operatorių Šiaurės Europoje. Irina Strahova, „DEAC“ rinkodaros projektų vadovė, pasakoja apie tai, ką įmonė jau padarė, kad sumažintų sunaudojamos elektros kiekį: „Dėl vis sparčiau vykdomos skaitmeninės transformacijos pastebėjome, jog pastaruoju metu smarkiai išaugo serveriuose saugomi mūsų klientų duomenų kiekiai ir jų apdorojimo apimtys, kas pastebimai išaugino kompanijos elektros sąnaudas. Tačiau esame įsitikinę, kad didėjant duomenų kiekiams, kartu didėja ir duomenų centrų operatorių socialinė atsakomybė. Dėl šios priežasties „DEAC“ žengė ryžtingą žingsnį ir pradėjo naudoti 100% atsinaujinančią vėjo jėgainių energiją.”

Pasak I.Strahovos, taip pat buvo atnaujinta įrangos infrastruktūra, kuri sumažina energijos suvartojimą, bei modernizuota visa centrų aušinimo sistema. „Šiuo metu bandome ir naujus biodegalus, skirtus mūsų dyzeliniams generatoriams, kurie skirti išlaikyti nepertraukiamą duomenų centrų veikimą, nutrūkus elektros tiekimui“, – atskleidžia pašnekovė. Kita vertus, „DEAC“ rinkodaros projektų vadovė įsitikinusi, kad įmonės tapti ekologiškesnės ir draugiškesnės aplinkai gali ne tik naudodamos atsinaujinančią energiją – svarbiausia pradėti taikyti tvarios veiklos principus bei ieškoti, kaip tuo tikslu veikloje panaudoti įvairias technologines naujoves.

Ekspertai kaip dar vieną galimybę sumažinti duomenų perdavimo internete poveikį aplinkai įvardija 5G ryšį. Anot jų, jis pramonei padės siekti tvarumo tikslus ir didinti energetinį efektyvumą, nes penktos kartos tinkle perduoti vienam bitui informacijos prireiks 90 proc. mažiau elektros, nei dabartiniame 4G tinkle. Kadangi įvairiuose sektoriuose nuolat didėja daiktų interneto (IoT) prietaisų naudojimas, jų prijungimas prie 5G turėtų reikšmingai prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.

Kalbėdamas apie naujausius sprendimus, „Huawei Technologies“ komunikacijos vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Plukys pabrėžia: „Pasaulyje, kuriame viskas susiję, tvari ateitis įmanoma tik tuo atveju, jei tiek aplinkos apsaugai, tiek augimui bus teikiama pirmenybė. „Huawei“ ir toliau optimizuos sprendimus, padedančius kurti energiją taupančią duomenų perdavimo ir apdorojimo įrangą, kaip ekologiškesnio išmaniojo pasaulio dalį, kuri naudoja technologijas planetos ir žmonių labui.“

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėLukas Snarskis
Laikas.lt - įdomus ir gyvas portalas kiekvienam. Mūsų tikslas savo skaitytojams teikti išskirtines naujienas iš viso pasaulio. Čia rasite daugybę patarimų, istorijų bei puikių ir daugelio pamėgtų receptų. Lai kiekviena diena su mumis prasideda iš naujo!
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Horoskopai

Žmonės, kurie kitus jaučia stipriau: sužinokite, ką apie jūsų jautrumą atskleidžia gimimo data

Jolanta Tomkutė
2026-02-28
Sveikata ir grožis

Stebinantis suomių tyrimas: atskleista, kodėl dėl dantų infekcijų dažniau hospitalizuojami vyrai

Irena Petrauskienė
2026-02-28
Gintautas Paluckas. ELTA / Andrius Ufartas nuotr.
Lietuva

Vyriausybė renkasi kitą kelią nei siūlo Paluckas: algų viešinimo klausimą spręs per Darbo kodeksą

2026-02-28
Lietuva

Kreipimasis dėl „aušriečių“ finansavimo pasiekė aukščiausias institucijas, sprendimai gali būti reikšmingi

2026-02-28
Horoskopai

Šeštadienio akmenų vadovas: atraskite brangakmenių paslaptis, kaip atverti klestėjimą ir apsaugą

Jolanta Tomkutė
2026-02-28
Merzas. EPA-ELTA nuotr.
Pasaulis

Geopolitinis posūkis? Merzas kalba apie „dideles galimybes“ santykiuose su Kinija

2026-02-28

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Namai
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Mokslas
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Žmonės

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Lietuva
  • Maistas
  • Patarimai
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?