Naujausi NASA mokslininkų atlikti tyrimai leidžia pažvelgti į Marsą visiškai naujai. Nors anksčiau buvo manoma, kad Raudonoji planeta tam tikrais laikotarpiais buvo drėgna ir galėjo būti tinkama gyvybei, nauji duomenys rodo, jog didžiąją savo istorijos dalį Marsas buvo sausas ir negyvas. Tai keičia mūsų požiūrį į tai, kokių sąlygų reikia, kad kažkur galėtų atsirasti gyvybė.
2025 metais NASA marsaeigis „Curiosity“ aptiko mineralais praturtintas uolienas, panašias į Žemėje randamus karbonatus, kurie dažnai sudaro kalkakmenį. Šios uolienos sugeria atmosferos anglies dioksidą ir jį „užrakina“ savo sudėtyje. Žemėje tokios reakcijos yra gyvybiškai svarbios anglies ciklui ir klimato reguliavimui.
Tačiau Marse šis procesas galėjo sukelti priešingą efektą, tai sunaikinti atmosferos šiltnamio efektą, kuris būtinas skystam vandeniui egzistuoti. Mokslininkai dabar mano, kad būtent šie karbonatai iš atmosferos pašalino per daug anglies dioksido ir Marsas neteko šilumos, reikalingos gyvybei.
Tik trumpalaikės gyvenamosios oazės
Pasak tyrimo bendraautoriaus dr. Edwino Kite’o iš Čikagos universiteto, Marsas galėjo turėti vietinių, trumpalaikių sričių, kuriose buvo pakankamai drėgmės ir šilumos, kad ten galėtų atsirasti gyvybė. Tačiau tokios vietos buvo išimtys, o ne norma. Dauguma planetos buvo nepalanki gyvybei, o gyvenimui tinkami laikotarpiai buvo reti ir trumpi.
Žemėje anglies ciklas yra neatsiejamas nuo gyvybės palaikymo, tai procesas, kuriuo anglis juda tarp atmosferos, gyvų organizmų, vandenynų ir žemės plutos. Marse, kaip parodė modeliavimas, šis ciklas veikė tik iš dalies. Anglies dioksidas patekdavo į uolienas, tačiau dėl mažo vulkaninio aktyvumo į atmosferą jis nebegrįždavo. Tai reiškia, kad šiltnamio efektą sukeliantys dujos buvo vis labiau šalinamos iš atmosferos, o planeta ilgainiui aušo ir džiūvo.
Šimtamilijoninės sausros epochos
Tyrėjai nustatė, kad net ir tada, kai Marse trumpam atsirasdavo skysto vandens, šie laikotarpiai greitai baigdavosi. Po jų sekdavo net šimtamilijoniniai metų sausros laikotarpiai, per kuriuos gyvybės atsiradimo galimybės iš esmės būdavo visiškai sunaikinamos.
Vis dėlto tyrimai dar nesibaigia. Mokslininkai mano, kad po Marsą dengiančiu paviršiumi gali slėptis kišenės su skystu vandeniu, kurių kol kas nepavyko aptikti. Kitas NASA marsaeigis „Perseverance“ jau aptiko karbonatų visai kitoje vietoje, buvusioje senovinio ežero deltoje, kurioje galėjo egzistuoti mikroorganizmai.
Marsas yra raktas į gyvybės paslaptis
Pasak dr. Kite’o, jei paaiškės, kad Marsas net ir turėdamas vandenį nesugebėjo išvystyti net elementariausios gyvybės, tai reikš, jog gyvybės atsiradimas yra labai sudėtingas procesas. Tačiau jei kada nors bus aptikti bent menkiausi mikroorganizmų pėdsakai, tai reikštų, kad gyvybė planetiniu mastu gali būti dažnesnė, nei manėme anksčiau. Nauji NASA atradimai Marse gali pakeisti ne tik mūsų požiūrį į Raudonąją planetą, bet ir visos Visatos supratimą apie gyvenimo galimybes.
