Naujausia duomenų analizė, atlikta naudojant kosminio zondo „Cassini“ prietaisus, atskleidė įspūdingą atradimą, tai Saturno palydovo Encelado ledo čiurkšlėse aptikta naujų organinių junginių.
Mokslininkai mano, kad šios medžiagos kyla iš po storu ledo sluoksniu slypinčio vandenyno, o tai dar labiau sustiprina hipotezę, jog šis mažas mėnulis gali būti tinkamas gyvybei. „Encelado sraute aptikome gausų organinių junginių rinkinį“, tai sako Fabianas Klenneris iš Vašingtono universiteto, vienas iš tyrimo autorių.
„Turėti aiškių įrodymų apie įvairius organinius junginius iš pasaulio, kuriame yra skysto vandens, yra nuostabu. Atrodo, kad Enceladas turi visas sąlygas gyvybei, kokią mes pažįstame.“ Rezultatai buvo paskelbti žurnale „Nature Astronomy“ ir laikomi vienu svarbiausių pastarųjų metų atradimų ieškant gyvybės pėdsakų už Žemės ribų.
Po ledu slypintis vandenynas
Zondas „Cassini“, paleistas dar 1997 metais, daugelį metų skriejo aplink Saturną ir atliko kelis artimus Encelado praskridimus. Būtent šių misijų metu pavyko išspręsti dvi ilgalaikes paslaptis, tai kodėl Saturnas turi ploną, bet milžinišką „E“ žiedą ir kas lemia Encelado išskirtinį ryškumą.
Paaiškėjo, kad palydovą dengia 25 – 30 kilometrų storio ledo sluoksnis, po kuriuo tyvuliuoja pasaulinis sūrus vandenynas. Iš pietinio ašigalio regiono kyla įspūdingi ledo ir vandens garų fontanai, šaudantys į kosmosą. Būtent ši medžiaga maitina Saturno „E“ žiedą.
Dar anksčiau „Cassini“ prietaisas, tai kosminės dulkės analizatorius (CDA) aptiko šiuose ledo fragmentuose organinių junginių ir kitų gyvybės statybinių elementų. Naujausio tyrimo duomenys suteikė dar tikslesnį vaizdą.
Gyvybės pėdsakai po ledu
Remiantis tyrimo vadovo Nozairo Khawajos iš Berlyno laisvojo universiteto teigimu, Encelado dugne greičiausiai egzistuoja hidroterminiai šaltiniai, tai vietos, kur iš ugnikalnių plyšių veržiasi karštas vanduo, kaip ir Žemės vandenynų gelmėse. „Yra įrodymų, kad būtent tokiose aplinkose Žemėje galėjo kilti gyvybė“, sako jis.
Naujausio praskridimo metu „Cassini“ surinko daleles, kurios prieš kelias minutes dar buvo Encelado vandenyne. Jose aptikti nauji junginiai, tai esteriai, alkenai ir eteriai. „Svarbu tai, kad esteriai ir eteriai yra lipidų dalys, o lipidai, tai būtini ląstelių membranų elementai, be kurių gyvybė neįmanoma“, paaiškina F. Klenneris.
Kas laukia toliau?
„Cassini“ misija baigėsi 2017 metais, tačiau jos surinkti duomenys vis dar teikia naujų atradimų. NASA jau planuoja naujus projektus, pavyzdžiui, zondas „Europa Clipper“ keliauja tirti Jupiterio palydovo Europos, kuris taip pat turi poledinį vandenyną.
F. Klenneris pabrėžia, kad dar ne visa „Cassini“ informacija išanalizuota. „Tai nuostabu, net po tiek metų vis dar mokomės iš šios misijos. CDA duomenyse slypi daug paslapčių, ir aš nekantrauju pamatyti, ką jie atskleis toliau.“
Enceladas vis labiau tampa vienu iš karščiausių taikinių kosminių tyrimų srityje. Jame yra skysto vandens, energijos šaltinių ir organinių junginių, visų trijų gyvybei būtinų elementų. Jei šie atradimai bus patvirtinti, tai gali būti pirmas tikras užuominas, kad gyvybė mūsų Saulės sistemoje egzistuoja ne tik Žemėje.
