Kol laukiame istorinės „Artemis II“ misijos, kurioje dalyvaus ir Kanados astronautas Jeremy Hansen, NASA paskelbė apie esminius „Artemis“ programos pokyčius.
Pagal atnaujintą planą „Artemis III“ misija nebebus skirta žmonių išlaipinimui Mėnulio paviršiuje. Vietoje to ji bus orientuota į svarbių technologijų bandymus Žemojoje Žemės orbitoje. Pirmasis pilotuojamas nusileidimas Mėnulyje nukeliamas į „Artemis IV“ misiją, kuri šiuo metu planuojama 2028 metais.
Esu profesorius, tyrinėtojas ir planetų geologas. Dirbu „Artemis III“ mokslo komandoje ir padedu NASA rengti geologijos mokymus „Artemis“ astronautams.
Mano tyrimai apima „Apollo“ misijų pargabentų mėginių bei Mėnulio meteoritų analizę, siekiant geriau suprasti Mėnulio geologiją.
Kas paskatino pokyčius?
Nors naujausia NASA architektūros peržiūra tiesiogiai nepakeitė „Artemis II“ misijos turinio, jos atidėjimai atspindi sunkumus, su kuriais „Artemis“ programa susiduria jau ne vienerius metus.
Po pirminės nesėkmės, kai per vasario 3 d. generalinę repeticiją buvo aptiktas skystojo vandenilio nuotėkis, papildomų problemų išryškėjo ir per antrąją generalinę repeticiją vasario 19–20 d. Dėl to ankstyviausia įmanoma „Artemis II“ paleidimo data dabar yra balandžio 1-oji.
Jei paleidimas įvyktų šią dieną, tai reikštų daugiau kaip trejų metų pertrauką nuo pirmosios „Artemis I“ misijos. Tokie ilgi tarpai tarp skrydžių apsunkina galimybę greitai tobulinti sistemas ir prisideda prie to, kad tos pačios problemos — pavyzdžiui, kuro nuotėkiai — kartojasi.
2025 metais NASA neteko daugiau kaip 4 000 darbuotojų — maždaug 20 procentų visos darbo jėgos. Šie praradimai sukėlė reikšmingų žmogiškųjų išteklių iššūkių ir dar labiau apsunkino „Artemis“ programos įgyvendinimą.
Atrodo, kad šiuos iššūkius pripažino ir naujasis NASA administratorius Jaredas Isaacmanas. Jis viešai pareiškė, kad laikai, kai NASA kas trejus metus paleisdavo raketą į Mėnulį, jau baigėsi.
Didelė naujojo plano dalis yra „Space Launch System“ (SLS) raketos viršutinės pakopos suvienodinimas. Būtent ši pakopa iškelia erdvėlaivį iš Žemosios Žemės orbitos trajektorijos ir nukreipia Mėnulio link.
Atnaujinta ir sustiprinta „Artemis“ programa
Po NASA pranešimo apie programos pertvarką pasirodė daug pranešimų, kuriuose klaidingai teigta, esą „Artemis III“ buvo atšaukta.
Toks vertinimas nėra nei teisingas, nei sąžiningas. Daugelis žmonių, įskaitant mane, mano, kad atnaujinti planai yra ne tik realesni, bet ir savaime labai įdomūs.
Tiesa, „Artemis III“ nebebus pirmasis žmonių nusileidimas Mėnulyje nuo 1972 metų „Apollo 17“ misijos. Vietoj to ši misija iškels „Orion“ įgulos kapsulę į Žemės orbitą, kur bus atliekami kritinių technologijų bandymai kosmose: tikrinamos gyvybės palaikymo, varymo ir ryšių sistemos.
Numatoma, kad orbitoje „Orion“ susitiks ir, jei pavyks, susijungs su vienu arba abiem komerciškai kuriamais Mėnulio nusileidimo moduliais, kuriuos vysto „SpaceX“ ir „Blue Origin“. Tai logiškas žingsnis, nes pagal ankstesnį planą po „Artemis II“ misijos būtų iškart siekta nusileidimo Mėnulyje, realiomis sąlygomis iki tol neišbandžius tokių itin svarbių operacijų.
Įgula taip pat galės išbandyti naujuosius „Axiom Space“ kurtus skafandrus. Tai ypač svarbu, nes šie skafandrai dar nebuvo naudoti realioje kosminėje misijoje.
Taigi atnaujintas planas iš esmės mažina rizikas ir didina tikimybę, kad 2028 metais planuojama žmonių misija į Mėnulio paviršių bus sėkminga. Pirmuoju nusileidimu taps „Artemis IV“, o ne „Artemis III“.
Galbūt labiausiai stebinanti ir įkvepianti paskutinio pranešimo dalis — NASA siekis 2028 metais surengti ne vieną, o du pilotuojamus nusileidimus Mėnulyje, o vėliau vykdyti po vieną tokią misiją kasmet. Tai vis labiau primena „Apollo“ programą, kuri per ketverius metus įvykdė 11 pilotuojamų skrydžių.
Kas laukia Mėnulio orbitos stoties „Gateway“?
Vienas reikšmingų dalykų, kurio pasigedau pastarosios savaitės pranešime, — aiškus „Lunar Gateway“ Mėnulio orbitinės stoties paminėjimas. Tai nedidelė kosminė stotis, turėsianti skrieti aplink Mėnulį ir būti „Artemis“ programos dalimi.
Pagal pirminį planą antroji žmonių misija į Mėnulio paviršių — „Artemis IV“ — turėjo vykti per „Lunar Gateway“ stotį.
„Lunar Gateway“ yra ypač svarbi Kanados kosmoso programai, nes joje bus įrengta „Canadarm3“ — naujos kartos Kanados robotinė ranka. Šis maždaug 2 mlrd. JAV dolerių vertės Kanados indėlis į „Artemis“ programą yra strategiškai reikšmingas.
„Canadarm3“ tęs Kanados robotikos tradiciją po „Canadarm“ ir „Canadarm2“, tačiau bus gerokai pažangesnė. Ji naudos dirbtinio intelekto technologijas, kurių prireiks dėl didelio atstumo iki Žemės ir ilgo signalo vėlavimo. Dėl to stoties nebus įmanoma valdyti taip tiesiogiai, kaip Tarptautinės kosminės stoties.
Kol NASA galutinai derina antrosios ir vėlesnių Mėnulio paviršiaus misijų planus, tikiuosi, kad „Lunar Gateway“ ir joje esanti „Canadarm3“ sistema išliks esmine programos dalimi. Tai itin svarbu Kanados kosmoso bendruomenei ir jos ateities projektams.
