NASA pradėjo surinkinėti kosminį laivą, kuris netrukus nugabens keturis žmones į istorinę misiją Mėnulio link. Nešančioji raketa „Space Launch System“ (SLS) ir kapsulė „Orion“ savo vietas kosmodrome turėtų užimti naktį į sausio 18-ąją.
Į starto aikštelę Kennedy kosminiame centre Floridoje raketa ir kapsulė bus atgabentos iš transporto priemonių surinkimo pastato. Šis etapas vadinamas „išvežimu į starto aikštelę“.
Dešimties dienų trukmės misija „Artemis II“ turėtų prasidėti jau vasario 6 dieną. NASA taip pat yra numačiusi ir atsargines starto datas iki balandžio 30-osios.
Misija nugabens NASA astronautus Reidą Weismaną, Victorą Gloverį ir Christiną Koch bei Kanados kosmoso agentūros atstovą Jeremy Hanseną prie Mėnulio pakraščių. Tai bus pirmas kartas nuo 1972 metų, kai buvo surengta misija „Apollo 17“, kai žmonės vėl skris taip arti Mėnulio.
NASA skelbia, kad misija prasidės dviem apsisukimais aplink Žemę, o maždaug po 26 valandų skrydžio bus atliktas translunarinės injekcijos manevras. Jis išves kosminį laivą iš žemosios Žemės orbitos ir nukreips jį Mėnulio link.
Įgula skris už nematomosios Mėnulio pusės, o tai gali tapti nauju rekordu didžiausiam atstumui, kurį žmonės kada nors buvo nutolę nuo Žemės. Nuo 1970 metų rekordas priklauso „Apollo 13“ misijai – 400 171 km. Misija „Artemis I“ jau buvo nuskridusi toliau, tačiau joje nebuvo įgulos. „Artemis II“ gali pagerinti „Apollo 13“ rekordą su žmonėmis laive, nors daug kas priklausys nuo tiksliai parinktos skrydžio trajektorijos.
Kodėl „Artemis II“ nesileis Mėnulio paviršiuje?
„Trumpas atsakymas toks: nes ji tam neturi galimybių. Tai nėra Mėnulio nusileidimo modulis“, – aiškino NASA Misijų analizės ir kompleksinių vertinimų skyriaus vadovo pavaduotoja Petty Casas Gorn.
Ji pabrėžė, kad NASA pirmiausia vertina rizikas. Pagrindiniai agentūros prioritetai yra aiškūs: svarbiausia – įgulos saugumas ir sveikata. Transporto priemonių saugumas yra antraeilis tikslas, o misijos uždaviniai, tokie kaip navigacijos, variklio ir kitų borto sistemų bandymai, yra dar toliau prioritetų sąraše.
Turint keturis žmones laive, bus išbandyta daug naujų galimybių, kurių nebuvo „Artemis I“ misijos metu. Pavyzdžiui, bus tikrinama patobulinta šiluminio stabilumo sistema, nes astronautams turi būti užtikrintos komfortiškos sąlygos.
„Tačiau, kai į kosminį laivą įtraukiate žmones, padidėja drėgmės kiekis ore. Jiems taip pat reikia maisto, vandens, tualetų. Šį kartą „Orion“ kapsulėje yra ir tam tikra treniruoklių įranga, kurią taip pat bandysime“, – sakė P. C. Gorn.
Nusileidimas Mėnulyje
„Artemis I“ – tai 25 dienas trukusi debiutinė, beįgulė programos misija, paleista 2022 m. lapkritį, kurios metu buvo apskrietas Mėnulis. „Artemis II“ bus pirmoji misija, kai „Artemis“ programos kosminiame laive skris žmonės.
Pirmasis programos „Artemis“ Mėnulio nusileidimo modulis vadinamas „Starship HLS“ (žmogaus nusileidimo sistema) ir šiuo metu yra kuriamas bendrovėje „SpaceX“. Per „Artemis III“ misiją, kurios startas numatytas 2028 metais, astronautai bus paleidžiami „Orion“ kapsule, naudojant nešančiąją raketą „Space Launch System“.
Planuojama, kad skrydžio metu bus atliekami astronautų tyrimai, siekiant geriau suprasti ilgalaikės nesvarumo būsenos poveikį žmogaus organizmui. Mokslininkai taip pat augins iš astronautų kraujo sukurtus audinių mėginius – vadinamuosius organoidus – tiek prieš kelionę, tiek po jos, kad galėtų palyginti ir įvertinti kosminės aplinkos poveikį ląstelėms.
