Astronomijos pasaulyje vėl atsiveria naujos perspektyvos. Nauji mokslininkų skaičiavimai rodo, kad mūsų galaktika, vadinama Paukščių Taku, gali būti apsupta daugybės mažų, iki šiol nepastebėtų palydovinių galaktikų. Tai ne šiaip hipotezė, o pagrįstas mokslinis spėjimas, grindžiamas sudėtingomis kompiuterinėmis simuliacijomis ir matematiniais modeliais.
Šios galaktikos yra labai silpnos, mažai šviesos skleidžiančios ir sunkiai matomos net su šiuolaikiniais teleskopais. Jos vadinamos našlaitėmis, nes, kaip spėjama, jos prarado tamsiosios materijos apvalkalus, kurie įprastai padeda galaktikoms išlikti vientisoms ir ryškioms. Dėl šios priežasties jos tampa beveik nematomos mūsų turimai stebėjimo įrangai.
Nors dabar yra žinoma apie maždaug 60 Paukščių Tako palydovinių galaktikų, naujieji tyrimai rodo, kad jų gali būti bent dvigubai daugiau. Kai kurie mokslininkai netgi drąsiai kalba apie galimybę, kad jų skaičius gali siekti šimtą ar daugiau. Tai reikštų, kad mūsų supratimas apie Paukščių Tako aplinką yra gerokai neišsamus.
Tyrimo pagrindas, tai teoriniai modeliai
Visa ši idėja remiasi vadinamuoju Lambda šaltosios tamsiosios materijos modeliu. Pagal jį Visata daugiausia sudaryta ne iš matomos medžiagos, bet iš nematomos tamsiosios materijos ir tamsiosios energijos. Tik maža dalis, apie penkis procentus, sudaro mums žinomą materiją, tai žvaigždes, planetas, žmones ir viską, ką galime matyti.
Pagal šį modelį galaktikos formuojasi tamsiosios materijos halo centruose. Kuo didesnis halas, tuo didesnė ir galingesnė galaktika. Mažesnės galaktikos paprastai tampa didesnių palydovėmis ir skrieja aplink jas. Tokia yra ir mūsų situacija, aplink Paukščių Taką turėtų suktis daug nykštukinių galaktikų, tačiau mes jų nematome tiek, kiek teoriškai turėtų būti.
Kodėl jų nematome?
Pagrindinė priežastis, kodėl šios galaktikos iki šiol išvengė mūsų akių, yra jų silpnas šviesis. Be to, jas galėjo paveikti Paukščių Tako gravitacinis laukas, kuris ilgainiui galėjo atplėšti jų tamsiosios materijos halus. Praradusios savo gravitacinį branduolį, jos tapo mažytėmis ir vos pastebimomis.
Kompiuterinės simuliacijos dažnai jų neaptinka, nes dabartinės technologijos ne visada geba modeliuoti tokių mažų objektų raidą tiksliai. Tačiau naujas metodas, sukurtas remiantis pažangiomis matematinėmis formulėmis, leido tiksliau apskaičiuoti, kiek tokių galaktikų turėtų būti. Rezultatai rodo, kad galime tikėtis rasti dar keliasdešimt papildomų, anksčiau nežinomų galaktikų.
Ką tai reiškia mokslui?
Jei tokios galaktikos bus aptiktos, tai bus labai svarbus įrodymas, patvirtinantis dabartinį Visatos struktūros supratimą. Tai sustiprintų pasitikėjimą esamais kosmologiniais modeliais ir leistų dar tiksliau prognozuoti, kaip vystosi galaktikos, kaip formuojasi žvaigždės bei kaip Visata keitėsi nuo pat Didžiojo sprogimo iki dabar.
Be to, tai suteiktų mokslininkams galimybę patobulinti esamus simuliacijų modelius, kuriuose iki šiol dažnai prarandamos mažos struktūros. Taip pat būtų galima patikslinti, kaip ilgainiui keičiasi mažųjų galaktikų sąveika su didesnėmis, tokiomis kaip Paukščių Takas.
Ar jau artėjame prie atradimo?
Nors dabartinės technologijos dar nėra pakankamos aptikti visas šias mažąsias galaktikas, situacija greitai keičiasi. Netrukus pradės veikti nauji teleskopai su ypatingai jautriais jutikliais, kurie gali aptikti net itin silpnus objektus. Vienas iš tokių įrenginių yra Rubin observatorijos kamera, kuri jau pasiekė pirmąjį šviesos kontaktą, o tai reiškia, kad netolimoje ateityje galėsime pažvelgti giliau ir aiškiau.
Tad galbūt jau artimiausiais metais mūsų dangaus vaizdas pasipildys naujais objektais. Galėsime pažvelgti į tas galaktikas, kurios visada buvo šalia mūsų, bet liko nepastebėtos tik todėl, kad neturėjome tinkamų priemonių jas pamatyti.
