NASA patvirtino, kad nėra jokios tikimybės, jog asteroidas 2024 YR4 2032 metais atsitrenks į Mėnulį. Ši žinia panaikino tiek anksčiau kilusį nerimą, tiek kai kurių kosmoso entuziastų viltis išvysti įspūdingą dangaus kūnų susidūrimą.
Dar praėjusiais metais, dėl nepakankamai tiksliai žinomos asteroido orbitos, buvo išlikusi nedidelė susidūrimo tikimybė. Vis dėlto nauji Jameso Webbo kosminio teleskopo stebėjimai leido galutinai patikslinti jo trajektoriją ir patvirtinti, kad jokio smūgio į Mėnulį nebus.
Remdamiesi 2026 m. vasario 18 ir 26 dienomis surinktais duomenimis, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) Netoli Žemės esančių objektų tyrimų centro specialistai apskaičiavo, kad asteroidas 2024 YR4 2032 m. gruodžio 22 d. praskries pro Mėnulį maždaug 21 200 km atstumu nuo jo paviršiaus.
Ankstesni skaičiavimai buvo gerokai mažiau tikslūs ir rodė apie 4,3 proc. tikimybę, kad šis asteroidas galėtų atsitrenkti į Mėnulį. Naujausi stebėjimai šią galimybę visiškai paneigė ir galutinai patvirtino saugią jo trajektoriją.
Asteroidas 2024 YR4 buvo aptiktas 2024 metų pabaigoje Čilėje veikiančios ATLAS sistemos (Asteroid Terrestrial-Impact Last Alert System) dėka. Ši sistema skirta ankstyvam potencialiai pavojingų asteroidų aptikimui ir jų trajektorijų stebėsenai.
2025 metų pradžioje stebėjimų duomenys vis dar buvo gana neapibrėžti, todėl astronomai neatmetė labai menkos galimybės, kad šis dangaus kūnas galėtų atsitrenkti ir į Žemę. Tačiau papildomi skaičiavimai gana greitai šią prielaidą paneigė.
Vis dėlto tam tikras neapibrėžtumas dėl galimo susidūrimo su Mėnuliu išliko ilgiau. Asteroido trajektorijos tikslinimą apsunkino tai, kad nuo 2025 metų pavasario jis tapo per blankus, kad būtų aptinkamas daugeliu įprastų stebėjimo metodų.
Tik 2026 metų vasarį Jameso Webbo kosminio teleskopo artimojo infraraudonojo diapazono kamera vėl užfiksavo šį objektą. Gauti duomenys leido gerokai tiksliau apskaičiuoti jo orbitą ir galutinai patvirtinti, kad Mėnuliui jokio pavojaus nėra.
Astronomijoje tokios situacijos nėra retos. Dažnai pirmieji netoli Žemės skriejančių asteroidų orbitų skaičiavimai būna nepakankamai tikslūs, todėl laikinai gali atsirasti nedidelė susidūrimo tikimybė.
Vėliau, surinkus daugiau stebėjimų duomenų, trajektorija patikslinama ir tokia rizika paprastai išnyksta. Būtent taip nutiko ir su asteroidu 2024 YR4.
Panaši istorija jau buvo nutikusi su gerai žinomu asteroidu Apofiu, atrastu 2004 metais. Iš pradžių buvo svarstoma nedidelė jo susidūrimo su Žeme tikimybė 2029 arba 2036 metais.
Vėlesni, 2013 metais atlikti stebėjimai galutinai paneigė šią grėsmę. Nuo tada Apofis laikomas nepavojingu mūsų planetai, o panašus scenarijus dabar pasikartojo ir su asteroidu 2024 YR4.
Manoma, kad šio asteroido skersmuo siekia apie 60 metrų. Tai maždaug prilygsta penkiolikos aukštų pastato dydžiui, todėl susidūrimo atveju išsiskirianti energija būtų buvusi itin didelė.
Buvo skaičiuota, kad tokio dydžio objektas, atsitrenkęs į Mėnulio paviršių, galėtų suformuoti maždaug 2 km pločio kraterį. Smūgio metu į kosmosą būtų išmesti dideli Mėnulio uolienų ir dulkių kiekiai.
Buvęs NASA astronautas Edas Lu, vadovaujantis B612 fondo Asteroidų institutui, yra teigęs, kad tokio susidūrimo metu išmesta medžiaga galėtų pasklisti aplink Mėnulį arba net suformuoti naujus dalelių srautus Saulės sistemoje.
Tokio masto smūgis būtų buvęs matomas net plika akimi iš Žemės. Naktiniame danguje jis galėjo pasirodyti kaip ryškus blyksnis, primenantis kosminius fejerverkus.
Kai kurie mokslininkai svarstė, kad išmestos nuolaužos teoriškai galėtų sukelti meteorų liūtis mūsų planetoje. Nors tai nebūtų kėlę rimtos grėsmės, toks reiškinys būtų buvęs itin įspūdingas astronominis reginys.
Vis dėlto šį kartą jokio tokio spektaklio nebus: asteroidas 2024 YR4 saugiai praskries pro Mėnulį ir tęs savo kelionę Saulės sistemoje.
Vienas mokslo žurnalistas šmaikščiai pastebėjo, kad ši žinia gali kiek nuvilti tuos, kurie tikėjosi įspūdingo reginio danguje. „Mėnulio sprogimų gerbėjams“ šį kartą teks nusivilti – laukiamų kosminių fejerverkų nebus.
