Buvusi NASA planetų apsaugos pareigūnė viešai prabilo apie galimas rizikas, susijusias su Marso tyrimais, ir netrukus buvo pašalinta iš pareigų. Mokslininkė Ketrina Konli, ilgą laiką dirbusi atsakingose pozicijose kosmoso agentūroje, teigia, kad NASA ignoruoja svarbius saugumo aspektus ir taip rizikuoja ne tik mokslo pažanga, bet ir pačios žmonijos saugumu.
K. Konli dirbo NASA nuo 2006 iki 2017 metų, prižiūrėjo planetų apsaugos politiką ir buvo atsakinga už tai, kad Žemė būtų apsaugota nuo galimo užteršimo iš kitų dangaus kūnų. Šiandien ji tvirtina, kad Marso misijos, ypač „Mars 2020“ programa, pažeidžia esminius saugumo principus.
Šios misijos tikslas yra pargabenti iš Marso grunto ir uolienų mėginius į Žemę, o tam pasitelktas marsaeigis jau nuo 2021 metų dirba Raudonojoje planetoje. Pasak mokslininkės, šie mėginiai gali būti užteršti arba nepakankamai saugūs. Ji įspėja, kad net ir menka tikimybė, jog į Žemę bus parvežti aktyvūs biologiniai ar cheminiai veiksniai, gali sukelti rimtų padarinių.
Net jei tik vienas mėginys iš keturiasdešimties pasirodytų pavojingas, bendra rizika išauga iki kelių procentų, o tai jau laikoma reikšminga. Anot jos, tai ne tik apsunkintų mokslinius tyrimus, bet ir keltų grėsmę Žemės ekosistemai bei visuomenės sveikatai.
K. Konli taip pat pabrėžė, kad NASA laboratorijose nebuvo užtikrintas reikiamas sterilumo lygis, o atsakingi darbuotojai, ypač iš „Jet Propulsion Laboratory“, nesiėmė visų reikalingų apsaugos priemonių prieš paleidžiant marsaeigį į kosmosą. Po šių pastabų ji netikėtai buvo atleista, o pati mokslininkė mano, jog tai buvo sąmoningas bandymas nutildyti jos kritiką.
Ji teigia, kad NASA siekia išvengti viešų diskusijų apie tikrąsias rizikas ir renkasi tylą vietoj atsakingo sprendimų vertinimo. K. Konli kreipėsi net ir į privačias kosmoso tyrimų bendroves, tokias kaip „SpaceX“, reikšdama susirūpinimą dėl žmonių siuntimo į Marsą. Ji abejoja, ar astronautai išvis galėtų saugiai nusileisti, ir sako netikinti, kad jau yra paruoštos ilgalaikės gyvybės palaikymo sistemos, būtinos tokioms kelionėms.
Tuo metu, kai NASA dar tik kuria mėginių pargabenimo iš Marso planus, kitos šalys juda greičiau. Pavyzdžiui, Kinija planuoja savo misiją „Tianwen-3“ užbaigti iki 2031 metų ir iki to laiko tikisi pargabenti mėginius į Žemę.
K. Konli įspėja, kad bet kokie skuboti veiksmai, neparemti pakankamais duomenimis apie Marso medžiagas, gali turėti nenuspėjamų pasekmių. Jei astronautai bus pasiųsti į Marsą be išsamaus supratimo apie planetos sąlygas ir galimus pavojus, rizika gali būti milžiniška.
Šis atvejis kelia klausimų ne tik apie kosmoso tyrimų saugumą, bet ir apie tai, kiek erdvės paliekama kritiniam mąstymui mokslinėse institucijose. K. Konli istorija primena, kad viešas susirūpinimo išreiškimas vis dar gali sulaukti atmetimo vietoje dialogo, net ir tokiose pažangiose srityse kaip kosmoso tyrimai. O juk būtent iš tokių diskusijų gimsta atsakingesni sprendimai.
