NASA tyrimai pateikė naujų užuominų: senovinės Marso uolienos slepia sudėtingą chemiją
NASA marsaeigis „Curiosity“ Gale kraterio Glen Torridon regione ištyrė maždaug 3,5 milijardo metų senumo uolienas ir jose aptiko daugiau nei 20 organinių junginių. Tai laikoma reikšmingu žingsniu, nes organinė chemija išliko nepaisant milijardus metų trukusių uolienų pokyčių ir Marso paviršių veikusios spinduliuotės.
Mokslininkai pabrėžia, kad organiniai junginiai nebūtinai yra gyvybės įrodymas. Jie gali susidaryti be biologijos, pavyzdžiui, vykstant geocheminėms reakcijoms, arba būti atnešti meteoritais ir kosminėmis dulkėmis, tačiau pats aptiktos organikos išlikimas tokiame senume rodo, kad Marsas gali būti geresnis chemijos archyvas, nei manyta.
Molingos uolienos saugo geriau
Tirtas mėginys paimtas iš molingo smiltainio sluoksnių, susidariusių ežerinėje ir upinėje aplinkoje. Tokios uolienos mokslinėje literatūroje dažnai laikomos palankiomis organinių medžiagų koncentracijai ir išsaugojimui, nes molio mineralai gali „užrakinti“ organiką tarp struktūrų ir apsaugoti nuo irimo.
Gale krateris pasirinktas neatsitiktinai: „Curiosity“ misijos tikslas nuo pat pradžių buvo ieškoti senovinių aplinkų, kurios galėjo būti tinkamos gyvybei, ir tirti anglies chemijos pėdsakus. Glen Torridon sritis išsiskiria molio mineralų gausa, todėl ji yra viena svarbiausių vietų ieškant senovinių cheminių signalų.
Naujas būdas „atverti“ mėginį
Šį kartą svarbiausia buvo ne tik kur ieškota, bet ir kaip. „Curiosity“ instrumentų rinkinyje esantis SAM modulis pritaikė metodą su tetrametilamonio hidroksidu, kuris padeda išlaisvinti organinius junginius, susijusius su mineralais arba „įkalintus“ sudėtingesnėje anglingoje medžiagoje.
Toks priėjimas keičia ankstesnį vertinimą, kad jei kaitinant mėginį nieko nerandama, vadinasi, organikos ten nėra. Vis dažniau akcentuojama, kad dalis Marso organinių medžiagų gali būti paslėpta formose, kurias standartiniai metodai aptinka prasčiau, todėl rezultatams didelę reikšmę turi cheminio paruošimo strategija.
Ką konkrečiai aptiko?
Tyrime minimi aromatiniai ir kiti organiniai junginiai, tarp jų benzotiofenas, metilo benzoatas, taip pat signalai, suderinami su benzenu, toluenu, įvairiais metilintais benzenais bei naftaleno ir metilnaftaleno pėdsakais. Mokslininkai teigia, kad dalis aptiktos chemijos gali būti susijusi su didesnėmis, sudėtingesnėmis organinėmis struktūromis, kurios skilimo metu išskiria mažesnes molekules.
Kol kas iš šių duomenų neįmanoma tiesiogiai nustatyti kilmės, ar organika susidarė Marse, ar atkeliavo iš kosmoso, taip pat ar ji galėjo būti susijusi su biologiniais procesais. Vis dėlto atradimas stiprina argumentą, kad senoviniuose, molinguose sluoksniuose verta ieškoti ir sudėtingesnės chemijos, o ateities misijoms būtina turėti daugiau nei vieną analizės metodą.
Praktinė žinia ateičiai aiški: jei organinės medžiagos gali išlikti uolienose milijardus metų, tuomet tikslingai parinktose vietose ir su tinkamais instrumentais galima išgauti dar daugiau informacijos. Tai svarbu ir ruošiantis naujiems Marso tyrimams, ypač tiems, kuriuose numatoma dar detalesnė organikos analizė ir galimų biosignatūrų paieška.
