NATO savo rytų flange planuoja ženkliai išplėsti ginklų ir amunicijos atsargas bei sukurti naują gynybos zoną, kur bus naudojami robotai ir automatizuotos technologijos.
Tokiomis priemonėmis siekiama stiprinti Rusijos atgrasymą, Vokietijos laikraščiui „Welt“ sakė brigados generolas Thomas Lowinas.
Pagal naują daugiasluoksnės gynybos koncepciją NATO siektų sustabdyti arba sulėtinti užpuoliką ankstyvoje konflikto stadijoje, pasitelkdama aukštąsias technologijas.
Palei Aljanso sieną su Rusija ir Baltarusija bus sukurta zona, kurioje bus plačiai naudojamos stebėjimo sistemos ir nuotoliniu būdu valdomos arba pusiau automatinės sistemos. Norėdamas žengti toliau, priešas iš pradžių turėtų įveikti šias gynybos priemones.
T. Lowinas, NATO sausumos vadavietės Izmire štabo viršininko pavaduotojas operacijoms, sako, kad stebėjimui rytų flange būtų naudojamos sistemos renkančios duomenis ant žemės, ore, kosmose ir skaitmeninėje erdvėje.
Anot jo, šią informaciją NATO sąjungininkai gautų realiuoju laiku. Tam galėtų būti naudojamos stacionarios ir mobilios sistemos – radarai, akustiniai ir optiniai jutikliai, taip pat palydovų, bepiločių orlaivių ir žvalgybinių orlaivių duomenys.
Prie pat sienos NATO planuoja įrengti „karštąją zoną“, skirtą anksti sustabdyti užpuolikus arba sulėtinti jų judėjimą, sako T. Lowinas. Šioje teritorijoje galėtų veikti ginkluoti dronai, pusiau autonominės kovos mašinos, robotinės sistemos ir automatizuoti oro gynybos pajėgumai.
Šios sistemos būtų tarpusavyje sujungtos, kad būtų greitai reaguojama į priešą, apribojamos jo galimybės ir sumažintas jo kovinis efektyvumas bei iniciatyva.
T. Lowinas pabrėžia, kad sprendimą dėl jėgos panaudojimą visada priimtų žmonės, atsižvelgdami į kovinių veiksmų taisykles ir etikos normas.
Jis teigia, kad NATO jau anksčiau iš anksto dislokavo karinę įrangą rytų flange, tačiau pafrontės valstybėse būtų sukauptos daug didesnės atsargos, įskaitant ginklus ir amuniciją tiek automatizuotoms sistemoms, tiek Aljanso pajėgoms.
Jis pridūrė, kad karių skaičius nebus mažinamas nepaisant didėjančios automatizacijos, nes vien nepilotuojamų sistemų nepakanka atgrasyti ar sustabdyti priešininką ilguoju laikotarpiu.
ELTA primena, kad NATO gynybą rytų flange stiprinti pradėjo po Rusijos pilno masto invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį. Be to, dėl Rusijos keliamos grėsmės Suomiją į NATO įstojo 2023 m., o Švedija – 2024 m.
