Pastaraisiais mėnesiais Rusijos armija gerokai sumažino tankų naudojimą fronte Ukrainoje. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip ženklas, kad Maskva silpsta, tačiau analitikai mato visai kitą vaizdą, tai Rusija ruošiasi ilgam karui ir galimam konflikto išplėtimui už Ukrainos ribų.
Naujausi duomenys rodo, kad šalies gynybos pramonė intensyviai didina tankų gamybą, o tai gali reikšti naują pavojų visam NATO aljansui. Tyrimų centro „Institute for the Study of War“ (ISW) ekspertai analizavo nutekintus dokumentus iš gamyklos „Uralvagonzavod“, pagrindinio Rusijos tankų gamintojo.
Iš jų paaiškėjo, kad įmonė planuoja pasiekti gamybos piką 2027 metais, tai per tą laiką bus pagaminta arba modernizuota daugiau kaip 1 500 kovinių mašinų, iš kurių net 428 naujos kartos tankai „T-90“ ir „T-90M2“.
Mažiau tankų fronte, tai ne silpnumo, o pasiruošimo ženklas
ISW pažymi, kad Ukrainoje šiuo metu matomas gerokai mažesnis tankų aktyvumas nei ankstesniais karo metais. Tai patvirtina ir NATO karininkai, tai vienas aukšto rango Suomijos karininkas pabrėžė, jog Rusija „beveik visiškai sustabdė naujų mašinų siuntimą į frontą“, pasirinkdama jas kaupti „ateities veiksmams“.
Ekspertų vertinimu, tai rodo, kad Kremlius planuoja ilgalaikį karą ir siekia išsaugoti modernizuotą techniką ne tik Ukrainai, bet ir galimam susidūrimui su NATO šalimis. Tai reiškia, kad dabartinė tylos fazė gali būti tik parengiamasis etapas prieš naują karinės galios demonstraciją.
„Uralvagonzavod“ gamyklos planai, tai signalas visai Europai
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos gamybos tempai pakankami „visiškai atkurti šalies tankų parką iki naujo didelio masto karo“. Pasak ISW, šie tikslai aiškiai rodo, kad Maskva siekia sukurti „šarvuotą kumštį“, stiprią, modernizuotą šarvuotąją pajėgų grupę, galinčią kelti tiesioginę grėsmę NATO rytiniam flangui.
Toks planas dera su vadinamąja „nulio faze“, kurią Rusija, kaip teigiama, jau pradėjo tai informacinių, psichologinių ir logistinių pasirengimų etapas prieš galimą karinio konflikto išplėtimą. Ši strategija apima propagandą, kibernetines atakas bei pajėgų telkimą pasienyje.
Grėsmė NATO šalims ir Baltijos regionui
Ekspertai pabrėžia, kad stiprėjanti Rusijos karinė pramonė bei naujų tankų kaupimas gali reikšti ne tik pasirengimą tęsti karą Ukrainoje, bet ir pasiruošimą didesniam konfrontacijos scenarijui. Analitikai neatmeta galimybės, kad Maskva bandys išbandyti NATO gynybinius pajėgumus per provokacijas prie aljanso sienų ypač Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Tuo pat metu Rusijos ekonomika, nepaisant sankcijų, vis labiau orientuojama į karo pramonę. Kariuomenės poreikiai tampa valstybės prioritetu, o gamyklos kaip „Uralvagonzavod“ dirba nepertraukiamai. Tai reiškia, kad Maskvos tikslas, ne gynyba, o pasiruošimas naujai puolimo fazei.
Ekspertų perspėjimas: „Europai reikia ruoštis dabar“
ISW analitikai įspėja, kad Vakarų valstybės turi rimtai vertinti šiuos signalus ir spartinti savo gynybinių pajėgumų stiprinimą. NATO šalys, ypač esančios šalia Rusijos sienos, turėtų ruoštis galimam ilgalaikiam kariniam spaudimui, ne tik tiesioginei grėsmei.
„Rusijos planai dėl tankų gamybos nėra atsitiktiniai, tai aiškus ženklas, kad Kremlius žvelgia toliau nei Ukraina. Maskva kuria pajėgas, kurios galėtų būti panaudotos prieš NATO per artimiausius kelerius metus,“, rašoma ISW ataskaitoje.
Jei šie scenarijai pasitvirtins, Europa turės susidurti su atgimstančia ir geriau pasirengusia Rusijos karine mašina, tai „šarvuotu kumščiu“, kurio smūgis gali būti nukreiptas bet kur, kur Maskva matys politinę naudą.
