Aviečių krūmai daugeliui pirmiausia asocijuojasi su gardžiomis uogomis, tačiau vertingos yra ir jų sumedėjusios šakelės. Iš jų galima pasigaminti paprastą, bet veiksmingą žolelių arbatą (tiksliau – nuovirą), kuri tradiciškai laikoma natūraliu „aspirinu“ iš sodo. Žemiau rasite, kuo naudingos aviečių šakelės, kaip jas tinkamai nupjauti, paruošti ir išsivirti sveikatinantį gėrimą.
Avietė (lot. Rubus idaeus) geriausiai žinoma dėl savo vaisių, kuriuose gausu vitamino C, skaidulų ir polifenolių. Vis dėlto vertingų medžiagų yra ir šios kultūros ūgliuose. Aviečių šakelėse aptinkama salicilo rūgšties – natūralaus aspirino pirmtako. Ši medžiaga pasižymi priešuždegiminiu ir antiseptiniu poveikiu, gali padėti lengvinti peršalimo simptomus, prisidėti prie kūno temperatūros mažinimo ir palaikyti organizmo atsparumą infekcijoms.
Aviečių šakelėse esanti salicilo rūgštis yra artima acetilsalicilo rūgščiai (aspirino veikliajai medžiagai) – jų poveikis panašus, tačiau augalinėje žaliavoje yra ir kitų naudingų junginių. Aviečių ūgliuose randama taninų ir flavonoidų, kurių įprastuose vaistiniuose preparatuose nėra. Šios medžiagos gali švelninti galimą dirginamąjį poveikį, kartu prisidėti prie kraujagyslių sienelių stiprinimo ir elastingumo palaikymo. Be imuniteto stiprinimo, jos tradiciškai siejamos ir su pagalba esant virškinamojo trakto gleivinės sudirgimams.
Liaudies medicinoje aviečių šakelės ilgą laiką buvo vartojamos kaip namų priemonė peršalimo negalavimams lengvinti. Kaip ir aviečių uogų sultys ar arbatėlės iš aviečių lapų, sumedėjusios šakelės laikytos žiemos peršalimo „antidotu“. Iš jų ruošiamas nuoviras liaudiškai vadintas „maliniaku“. Nors toks gėrimas nėra vaistas medicinine prasme, jis gali padėti palaikyti organizmo savijautą ir natūralų atsparumą.
Kaip teisingai nupjauti ir paruošti aviečių ūglius?
Sumedėjusius aviečių ūglius galima rinkti visus metus, net ir žiemą. Avietės gerai pakelia genėjimą, todėl dėl krūmo pažeidimo dažniausiai nerimauti nereikia. Vis dėlto vertėtų atsižvelgti į orus: patogiausia ir saugiausia šį darbą atlikti, kai didžiausi šalčiai jau atslūgę. Geriausia rinktis sausą, giedrą dieną.
Šakelėms kirpti naudokite aštrias, švarias ir dezinfekuotas sodo žirkles. Taip neplėšysite ūglių ir sumažinsite riziką pernešti ligų sukėlėjus. Rekomenduojama nenukirpti daugiau nei trečdalio viso krūmo šakų. Arbatai paprastai užtenka kelių šakelių, todėl augalo smarkiai retinti nereikėtų.
Parsineštas šakeles namuose kruopščiai nuplaukite po tekančiu vandeniu – taip pašalinsite žemes, dulkes ir kitus nešvarumus. Dalį šakelių galite pasidžiovinti vėlesniam naudojimui: laikykite sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių.
Prieš verdant nuovirą šakeles patogu supjaustyti mažesniais gabalėliais ir šiek tiek susmulkinti ar patrinti. Tuomet augalo audiniai lengviau atiduoda vandenyje tirpstančias veikliąsias medžiagas.
Aviečių šakelių nuoviras: paruošimas ir savybės
Aviečių šakelių „arbata“ iš tiesų yra nuoviras. Vien užplikyti šakeles verdančiu vandeniu neužtenka – sumedėjusioms augalo dalims reikia ilgiau pavirti, kad naudingos medžiagos pereitų į skystį. Turėdami nuplautas ir (jei reikia) susmulkintas šakeles, galite virti tradicinį „maliniaką“.
Kaip paruošti aviečių šakelių nuovirą?
Ingredientai: į puodą dėkite kelias nuplautas ir supjaustytas aviečių šakeles. Dažniausiai pakanka 3–5 šakelių 1 litrui vandens (stiprumą galite reguliuoti pagal poreikį).
Paruošimas:
- Užpilkite vandeniu: šakeles užpilkite šviežiu vandeniu ir užvirinkite.
- Virkite: sumažinkite ugnį ir virkite uždengę 15–30 minučių. Ilgesnis virimas paprastai leidžia geriau išsiskirti veikliosioms medžiagoms.
- Perkoškite: nuovirą perkoškite ir gerkite šiltą.
- Paskaninkite (nebūtina): galima įdėti medaus (kai gėrimas pravėsta) arba citrinos griežinėlį.
Šiame nuovire gausu natūralių junginių, siejamų su priešuždegiminėmis ir temperatūrą mažinančiomis savybėmis. Jis maloniai sušildo, gali padėti palengvinti peršalimo metu atsirandantį diskomfortą ir tinka kaip kasdienio šaltojo sezono ritualo dalis.
