Daugelyje namų ūkių medžio pelenai vis dar laikomi tik nereikalinga atlieka. Tačiau pelenai, gauti deginant švarią, geriausia lapuočių medieną, gali tapti vertingu priedu pavasarinei braškių priežiūrai. Juose yra kalio, fosforo, kalcio ir magnio, o tiksli šių medžiagų sudėtis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo medžio rūšies.
Dėl tokios mineralų gausos pelenai gali padėti braškėms derėti keliais būdais. Jie skatina gausesnį krūmelių žydėjimą, stiprina atsparumą nepalankioms sąlygoms bei ligoms. Be to, smulki, dulkiška pelenų struktūra neretai atbaido šliužus. Minėtose medžiagose esantys mineralai taip pat gali prisidėti prie saldesnio uogų skonio ir didesnio jų tvirtumo.
Naudojami saikingai pelenai gerina dirvos struktūrą ir padeda mažinti per didelį rūgštingumą. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad pelenai neturi azoto, todėl jie neturėtų būti laikomi pavasarinio braškių tręšimo pakaitalu – veikiau jo papildymu.
Kada ir kaip teisingai naudoti pelenus braškėms?
Medžio pelenai yra vertingas mineralų šaltinis, tačiau, kaip ir bet kurios kitos trąšos, jie turi būti naudojami apgalvotai. Pelenai pasižymi šarminančiu poveikiu – didina dirvos pH, o braškės geriausiai auga silpnai rūgščioje žemėje (pH 5,5–6,5).
Todėl šiuo atveju galioja taisyklė: mažiau yra daugiau. Nedidelis kiekis papildo maisto medžiagas ir supurena dirvą, tačiau perteklius gali pernelyg pakelti pH. Tuomet augalas prasčiau įsisavina reikalingas medžiagas iš dirvožemio ir ima silpti.
Norint pelenais nepakenkti braškėms, pakanka lengvai pabarstyti po saują aplink kiekvieną augalą. Vėliau pelenus galima švelniai įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį arba palikti paviršiuje – taip jie gali papildomai padėti apsisaugoti nuo šliužų.
Svarbu naudoti tik visiškai atvėsusius pelenus, gautus deginant švarią medieną. Šis būdas geriausiai tinka pavasarį – dar prieš žydėjimą – arba po derliaus nuėmimo, kai augalai ruošiasi poilsiui.
