Laikas.lt
Parengta pagal bbc.com informaciją.
Jau mokyklos suole buvome gąsdinami globaliniu atšilimu, nykstančiomis gyvūnų rūšimis bei naudingųjų iškasenų stoka. Mokslininkams gūžčiojant pečiais ir ieškant progresyvių sprendimų laboratorijose į pagalbą siūlosi verslininkai, kurie vis garsiau pamąsto apie kosmines investicijas. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme – tikrai nukreiptas į kosmosą, ir tikrai kosmiškai dideles.
Inžinierius Ericas Andersonas (žinomas dėl savo įmonės, siūlančios turistinius skrydžius į kosmosą) bei verslininkas (dirbantis su daugeliu į kosmoso sritį investuojančių įmonių) Peteris H. Diamandis sujungė savo jėgas bei patirtį įkurdami Planetary Resources. Vyrai jau turi penkis rimtus investuotojus ir netolimoje ateityje tikisi naudingąsias iškasenas, visų pirma platiną, gabentis iš kosmoso.
„Jau turime technologinį žemėlapį. Apsvarstėme daugybę galimybių, kad suprastume, kurias detales dar reikia tobulinti, siekiant sukurti pakankamai nebrangią, patikimą ir efektyvią kosminę techniką, kuri galėtų išgauti naudingąsias iškasenas,“ – pasakoja Ericas Andersonas.
Pirminis kompanijos tikslas yra užsidirbti iš technologijos kūrimo bei pardavimo. Šiuo metu dirbama su mažiau egzotiška sritimi nei naudingosios iškasenos iš asteroidų – siekiama patobulinti MIT ir NASA komunikacijos sistemas. Žinoma, tokie darbai yra laikini, o ateityje Planetary Resources imsis asteroidų: „Mes galime nurodyti apie 20 asteroidų, kurių eksploatavimo kaina bus apie 400 – 500 milijonų JAV dolerių, tačiau tai menkniekis. Vienas 30 m skermens platina turtingas asteroidas vertas 50 milijardų.“
Verslininkų planai grandioziniai, tačiau mokslininkai nelinkę su jais sustikti. Michaelas Buschas iš Minesotos Universiteto 2004 – aisiais publikuotoje studijoje teigia, jog tokio tipo projekto kaina siektų 5 milijardus dolerių, tačiau, nepaisant to, ji būtų pelninga ir ivestuotojams kasmet atneštų apie 3 milijardus pelno. Reikėtų paminėti, kad M. Buscho publikacija yra sąlyginai sena, be to mokslininkas numatė kosmose įkurti darbininkų koloniją, o versilinkai šiandien kalba apie girežtai robotizuotą darbą.
Dalis mokslininkų reaguoja dar skeptiškiau: „Skaičiuojant tyrimų kainas, eksploatacijos bei iškasenų grąžinimo į Žemę kaštus bei jų postprodukciją supratau, kad tai kažkas panašaus į varžybas, kuriose reikia nulaikyti aliejumi išteptą paršelį. Kai tik atrodo, jog viskas pasiteisina, iškyla naujų problemų. Reikia milžiniškos rinkos ir investicijų,“ – pasakoja buvęs NASA mokslininkas Davidas Barkeris.
Šiandien platinos uncija (truputį daugiau nei 30 gramų) kainuoja daugiau nei 1550 JAV dolerių, o tiek platinos, tiek ir jos šeimos metalų (rutenis, rodis ir paladis) rinkos vertė kyla. Savaime aišku, kad kaina kyla dėl didėjančios paklausos ir riboto kiekio. Kyla klausimas, ar kosmoso investicijos iš tiesų atsipirks? Juk jos padidins minėtų metalų kiekį, vadinasi, mažins jų kainą, tad Planetary Resources viltys gauti milžinišką pelną gali pradėti svyruoti.
„Būčiau labai laimingas. Mes norime sukurti pasaulį, kuriame nebūtų trūkumo. Kuo daugiau turime priemonių, padėsiančių kurti naujas mašinas ir kompiuterius, medicinę įrangą ir atsinaujinančią energiją, tuo geriau žmonėms. Tam tikrai reikės platinos grupės metalų ir jeigu jų uncija nekainuos 1500 dolerių, tai dar geriau,“ – pozityvią kainos mažėjimo pusę įžvelgia Planetary Resources įkūrėas Ericas Andersonas.
Šiandien dar sunku pasakyti, kada galėsime naudoti kosminę platiną (už ne tokią kosminę kainą), tačiau verslininkų planai džiugina ne tik investuotojus ar technologijų kūrėjus, bet ir žmonėse slypintį mažą vaiką. Juk daugelis vaikystėje svajojome apie kosmoso kolonizavimą, laisvus skrydžius į atvirą erdvę ir robotus dirbančius ant asteroidų. Panašu, kad iki svajonės išsipildymo liko tik keli žingsniai.
