Kasdienis gyvenimas vis dažniau persikelia į ausis. Muzika, tinklalaidės, vaizdo skambučiai ar net darbo susitikimai – visa tai šiandien dažnai vyksta per belaidžius ausinukus. Daugelis žmonių juos naudoja nuo ryto iki vakaro, neretai net nepastebėdami, kad ausinukai tampa tarsi nuolatiniu kūno priedu.
Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar toks įprotis išties nekenksmingas? Medicinos specialistai ir audiologai vis garsiau įspėja, kad nors belaidės technologijos suteikia patogumo, ilgas jų naudojimas gali turėti ir neigiamą poveikį klausai bei bendrai ausų sveikatai.
Problema slypi ne tik garso stiprumo lygyje, bet ir pačiame įprotyje ilgą laiką uždaryti ausies kanalą bei riboti jos natūralią ventiliaciją.
Ausinukai suteikia laisvės ir mobilumo, bet kartu verčia ausis dirbti nepertraukiamai, o tai organas, kuris, kaip ir akys, reikalauja poilsio. Ilgalaikis triukšmo fonas, nuolatinis spaudimas ir mikroklimato pokyčiai ausies kanale gali turėti pasekmių, kurios pasireiškia ne iš karto, bet po kelerių metų.
Garso stiprumas – nematomas priešas
Pagrindinis pavojus klausai – per didelis garsas. Net ir trumpalaikis klausymasis garsesniu nei 85 decibelų lygiu gali sukelti klausos receptorių pažeidimus. Tiesa, ausinukai dažnai naudojami triukšmingoje aplinkoje, pavyzdžiui, autobuse, gatvėje, sporto salėje, todėl žmonės nesąmoningai padidina garsumą, kad geriau girdėtų.
Taip garsas ausyje pasiekia pavojingas ribas, nors atrodo, kad aplinkos triukšmas viską subalansuoja. Bėda ta, kad ausies plaukeliai, atsakingi už garso suvokimą, nėra atstatomi. Kartą pažeisti, jie nebeatsinaujina, o klausos praradimas progresuoja tyliai ir nepastebimai.
Iš pradžių žmogus ima sunkiau suprasti kalbą triukšmingose vietose, vėliau atsiranda nuolatinis spengimas ausyse, o tai pirmieji ženklai, kad ausys gauna per daug apkrovos.
Dar viena klaida yra klausymasis su triukšmo slopinimo funkcija įjungtu režimu. Nors atrodo, kad tai leidžia klausytis tyliau, kai kuriems žmonėms ši technologija sukelia papildomą spaudimo jausmą ausyse ir net galvos svaigimą.
Dėl to svarbu stebėti ne tik garsumo lygį, bet ir savo kūno reakciją, jei ausinukai kelia diskomfortą, ausys signalizuoja, kad reikia pertraukos.
Daugiau nei tik klausos problema
Ilgas belaidžių ausinukų nešiojimas gali turėti įtakos ne tik klausai, bet ir pačiai ausies struktūrai. Dėl nuolatinio kontakto su ausies kanalu oda negauna pakankamai oro, todėl susidaro drėgna, šilta terpė, kurioje lengviau dauginasi bakterijos.
Tai ypač pavojinga žmonėms, linkusiems į ausų uždegimus ar turintiems jautrią odą. Kai kurie specialistai pastebi, kad ausinukai gali sukelti nedidelį spaudimą ausies kanalui, kuris ilgainiui lemia nemalonų jausmą ar net skausmą.
Jei ausinukai ne visai tinka pagal formą, spaudimas didėja, o tai gali sudirginti ausies odą ar net pažeisti jos paviršių. Belaidės technologijos patys savaime nėra pavojingos, tačiau svarbu žinoti, kad bet koks į ausį įstatomas įrenginys turi ribas – ausis nėra skirta būti uždaryta visą dieną.
Be to, kai kurie žmonės nešioja ausinukus net miegodami ar dirbdami – tai reiškia, kad ausis ilsisi vos kelias valandas per parą. Dėl to ausies kanalas gali tapti jautresnis, o cerumeno (vaško) gamyba sutrikti.
Tai savo ruožtu sukelia nemalonų užsikimšimo jausmą, o kartais ir klausos pablogėjimą dėl susikaupusių sieros kamščių.
Ar belaidės bangos pavojingos?
Viena iš dažniausiai pasitaikančių baimių – elektromagnetinė spinduliuotė, kurią skleidžia belaidžiai ausinukai. Nors mokslininkai kol kas nėra nustatę aiškių įrodymų, kad tokia spinduliuotė kenkia žmogaus klausai ar smegenų veiklai, kai kurie tyrimai rodo, kad ilgas kontaktas su bet kokiu radijo signalo šaltiniu gali turėti poveikį audiniams.
Vis dėlto dauguma ekspertų sutaria – realus pavojus kyla ne nuo technologijos, o nuo naudojimo įpročių. Jei ausinukai naudojami nuolat, net be garso, ausis patiria nuolatinį mikrotemperatūros pokytį, o tai sutrikdo natūralią apsaugą nuo bakterijų.
Kitaip tariant, net tyla ausyse ne visada yra poilsis, jei įrenginys lieka viduje.
Kaip išsaugoti klausą ir ausų sveikatą?
Pirmiausia reikėtų laikytis taisyklės, kurią audiologai vadina 60/60 principu, klausytis muzikos ne garsiau kaip 60 proc. maksimalaus garso ir ne ilgiau nei 60 minučių be pertraukos. Po to ausims reikia bent keliolikos minučių tylos, kad jos atsistatytų.
Taip pat pravartu reguliariai valyti ausinukus, nes ant jų kaupiasi prakaitas, dulkės ir bakterijos. Ne mažiau svarbu leisti ausims kvėpuoti, bent kelias valandas per dieną pabūti be jokių ausinukų, ypač uždarose patalpose ar karštomis dienomis.
Specialistai pataria klausytis per ausinukus tik tada, kai to reikia – ne pildyti tylą triukšmu, o naudoti juos tikslingai. Jei jaučiamas spengimas, diskomfortas ar net nedidelis skausmas, ausinukus verta padėti į šalį kelioms dienoms.
Saikas ir sąmoningumas
Ilgas belaidžių ausinukų nešiojimas pats savaime nėra mirtinas įprotis, tačiau gali tapti pavojingu, jei negerbiame savo kūno signalų. Klausos praradimas dažniausiai prasideda tyliai, be akivaizdžių simptomų, todėl svarbiausia – profilaktika ir poilsis.
Ausys, kaip ir akys, pavargsta nuo nuolatinės stimuliacijos. Jos turi natūralią ribą, kurią peržengus pasekmės gali būti negrįžtamos. Tad jei norime džiaugtis muzika, pokalbiais ir aiškiu garsu dar daugelį metų, svarbiausias sprendimas yra kartais tiesiog išsiimti ausinukus ir leisti ausims pailsėti.
