Nerimas vargina maždaug kas penktą paauglį. Ši būklė gali smarkiai paveikti socialinį gyvenimą, mokymosi rezultatus ir bendrą savijautą. Dar daugiau nerimo kelia tai, kad paauglystėje prasidėję nerimo sutrikimai neretai tęsiasi ir suaugus.
Žinoma, kad nerimo riziką lemia biologiniai, genetiniai ir aplinkos veiksniai. Vis daugiau tyrimų rodo, jog svarbų vaidmenį gali atlikti ir mityba.
Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės bei omega-3 riebalų rūgštys, siejami su silpnesniais nerimo simptomais. Priešingai, didelis laisvųjų cukrų kiekis racione dažniau siejamas su prastesne paauglių psichikos sveikata.
Laisvieji cukrūs – tai į maistą ir gėrimus dedamas cukrus, taip pat natūraliai esantis meduje, sirupuose, vaisių ir daržovių sultyse. Rekomenduojama, kad laisvieji cukrūs sudarytų ne daugiau kaip 5 % dienos kalorijų normos. Vis dėlto paaugliai paprastai suvartoja daugiausia cukraus iš visų amžiaus grupių – kartais net iki 20 % visos paros energijos. Reikšminga šio kiekio dalis gaunama iš saldintų gėrimų.
Naujai paskelbti tyrimų apžvalgos duomenys rodo, kad saldintų gėrimų vartojimas gali būti susijęs su didesniu nerimo lygiu paauglystėje.
Apžvalgoje sujungti kelių ankstesnių tyrimų rezultatai, kuriuose vertinta, kiek saldžių gėrimų vartoja paaugliai ir kaip stipriai jie patiria nerimą. Tyrėjai apibendrino darbus, publikuotus 2000–2025 m. Iš devynių įtrauktų tyrimų net septyni nustatė aiškų ryšį tarp saldintų gėrimų vartojimo ir padidėjusio nerimo.
Tyrimuose dalyvavo 10–19 metų jaunuoliai. Saldintų gėrimų vartojimas dažniausiai buvo vertinamas apklausomis. Prie saldintų gėrimų priskirti gazuoti gėrimai (įskaitant kolą), saldintos vaisių sultys, saldinti pieno gėrimai, energiniai gėrimai, saldinta arbata ir kava.
Rezultatai parodė reikšmingą teigiamą sąsają: paaugliai, kurie vartojo daugiau saldintų gėrimų, turėjo 34 % didesnę tikimybę, kad jiems bus diagnozuotas nerimo sutrikimas.
Vis dėlto svarbu prisiminti, kad tai buvo stebimieji (observaciniai) tyrimai. Jie leidžia nustatyti dėsningumus ir ryšius, tačiau neįrodo, kad būtent saldinti gėrimai sukelia nerimą. Galimas ir atvirkštinis ryšys: nerimą jaučiantys paaugliai gali dažniau rinktis saldžius gėrimus.
Taip pat negalima ignoruoti kitų veiksnių, pavyzdžiui, išsilavinimo lygio ar šeimos pajamų, nes jie siejami ir su psichikos sveikata, ir su saldintų gėrimų vartojimo įpročiais.
Sąsajai tarp saldintų gėrimų ir nerimo reikšmės galėtų turėti ir vadinamoji žarnyno–smegenų ašis – sudėtingas ryšys tarp smegenų ir virškinamojo trakto. Tačiau žarnyno sveikatą veikia daugybė dalykų: bendra mityba, stresas, miego kokybė. Visi šie veiksniai taip pat siejami su nerimu.
Apskritai apžvalgos išvados leidžia manyti, kad saldintų gėrimų vartojimo mažinimas gali prisidėti prie geresnės paauglių psichikos sveikatos. Nors daugybėje tyrimų nagrinėta, kaip saldžių gėrimų atsisakymas veikia paauglių fizinę sveikatą, dabar ypač svarbu tirti ir galimą naudą psichikos sveikatai.
Saldintų gėrimų vartojimo mažinimas
Mitybos rekomendacijos pataria paaugliams ir suaugusiesiems suvartoti ne daugiau kaip 30 g cukraus per dieną (maždaug septynis arbatinius šaukštelius). Kadangi vienoje limonado skardinėje gali būti apie 35 g cukraus, saldintų gėrimų vartojimo mažinimas yra vienas veiksmingiausių būdų išlikti rekomenduojamose ribose.
Yra ir daugiau praktiškų būdų sumažinti saldžių gėrimų kiekį. Pavyzdžiui, galima rinktis gazuotą vandenį, pagardintą citrinos, agurko, uogų ar mėtų griežinėliais – taip gaunamas natūralus skonis be pridėtinio cukraus. Saldintus gėrimus taip pat verta keisti vandeniu, pienu ar gėrimais be cukraus.
Dar viena galimybė – rinktis mažo kaloringumo gėrimus, saldintus dirbtiniais saldikliais, tačiau ir jų nereikėtų vartoti per dažnai. Be to, gausus energinių gėrimų vartojimas paaugliams siejamas su prastesne miego kokybe, blogesniais mokymosi rezultatais ir elgesio problemomis, todėl juos vertėtų keisti gėrimais, turinčiais mažiau kofeino, pavyzdžiui, arbata ar kava.
Didėjant susirūpinimui dėl paauglių nerimo, vis svarbiau nustatyti, ar tam tikrų gyvenimo būdo įpročių keitimas gali padėti sumažinti prastesnės psichikos sveikatos riziką. Nors dar ne iki galo aišku, kaip tiksliai saldinti gėrimai veikia nerimą, apžvalgos išvados rodo, kad jie gali atlikti tam tikrą vaidmenį.
