Pernai spalio pradžioje euro zonoje įsigaliojus pakeitimams, kurie mokėjimo paslaugas teikiančias finansų įstaigas įpareigojo tikrinti lėšų gavėjus ir apie rezultatus informuoti mokėjimą atliekančius asmenis, Lietuvoje veikiantys bankai teigia susiduriantys su iššūkiais, tačiau pokyčius vertina teigiamai. Anot jų, mokėjimą atliekantys klientai atkreipia dėmesį į siunčiamus įspėjamuosius pranešimus, o tai gali padėti kovoje su sukčiavimu.
„Šiuos pokyčius vertiname palankiai. Naujasis reguliavimas prisideda prie saugesnės mokėjimų aplinkos ir yra skirtas apsaugoti vartotojus nuo sukčių, o tai turi įtakos ir pasitikėjimu bankais ir visa finansine sistema“, – Eltai komentavo banko „Artea“ komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis.
„Pokyčius vertiname teigiamai. Paslauga veikia sklandžiai, naujasis funkcionalumas padeda klientams išvengti klaidų, kai nurodoma neteisinga gavėjo sąskaita, ir sumažina tam tikrų sukčiavimo scenarijų riziką“, – teigė SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Vis tik bankai stebi, kad įsigaliojus pakeitimams gyventojų užklausų kiekis išaugo.
„Įdiegus mokėjimų gavėjo patikrą, fiksavome padidėjusį besikreipiančių klientų srautą. (…) Klientų reakcijos buvo įvairios – dalis klientų šią naujovę iš pradžių vertino kaip papildomą trikdį ar papildomą žingsnį ar net apsunkinimą atliekant mokėjimus, buvo piktų reakcijų, prašymų paaiškinti, ką daryti, jeigu mokėjimo atlikti nepavyko. Dalis klientų džiaugėsi, kad bankas skiria daugiau dėmesio jų piniginių lėšų saugumui“, – teigė S. Jarmalis.
„Pirmosiomis savaitėmis sulaukdavome klausimų, ką tai reiškia ir kaip elgtis, kartais buvo nepastebimos pačios mažiausios sintaksės klaidos arba žmonės naudojosi seniau sukurtais šablonais, kuriuose likę seni įmonių pavadinimai ar pasikeitusios pavardės“, – nurodė „Luminor“ banko Lėšų valdymo produktų vadovė Veslava Aganauskė.
„Swedbank“ atstovo Gyčio Vercinsko teigimu, pokyčiai klausimus kėlė ne tik fiziniams asmenims, bet ir verslui.
„Verslo klientų atveju dažniausiai pasitaikantys klausimai susiję su mokėjimų procesų įpročiais ir techniniais scenarijais: periodiniais mokėjimais, mokėjimų šablonais, taip pat importuojamais mokėjimų failais“, – Eltai komentavo jis.
„Kadangi verslo mokėjimai dažnai vykdomi didesniais kiekiais ir pagal iš anksto paruoštus duomenis, net ir nedideli neatitikimai gavėjo pavadinime gali lemti papildomus įspėjimus, kuriuos reikia įvertinti prieš patvirtinant mokėjimą“, – teigė G. Vercinskas.
„Artea“ banko atstovo teigimu, įsigaliojus pakeitimams teko spręsti ir techninius nesklandumus.
„Diegdami naujoves susidūrėme su tam tikrais techniniais ir procesiniais iššūkiais, kuriuos daugiausia lėmė tai, kad prie šios sistemos prisijungė daug finansinių paslaugų rinkos dalyvių, tad svarbu, kad sistemos turi „susikalbėti“ tarpusavyje automatiškai realiu laiku netrikdydamos klientų“, – teigė banko atstovas.
Gyventojai elgiasi atsargiau
SEB banko valdybos narės teigimu, per pastaruosius mėnesius pastebėta, jog mokėjimus atliekantys asmenys elgiasi atsargiau ir atkreipia dėmesį į banko įspėjimus.
„Pastebime, kad klientai, atliekantys mokėjimą gavėjui pirmą kartą, elgiasi atsargiau – gavę pranešimą apie vardo nesutapimą jie dažniau pasitikrina, ar lėšos pervedamos į teisingą sąskaitą. Tais atvejais, kai vardas sutampa iš dalies, klientai dažniausiai vis tiek nusprendžia atlikti pervedimą“, – aiškino E. Dovbyšienė.
„Matome, kad iš principo klientams šis įrankis yra naudingas, jie gavę įspėjimus reaguoja pasitikrindami, ar tikrai perveda lėšas tam gavėjui, kuriam nori pervesti“, – antrino „Swedbank“ banko atstovas Gytis Vercinskas.
Anot „Artea“ banko atstovo S. Jarmalio, klientų reakcijos būna įvairios. Vis tik jis sako, kad dalis jų, gavę įspėjimą, jog nurodytas mokėjimo gavėjo vardas nesutampa su tikruoju sąskaitos savininko duomenimis, lėšas perveda tuo atveju, kai gavėją pažįsta.
„Klientai į pranešimus reaguoja įvairiai. Dalis klientų, gavę perspėjimą apie galimą neatitikimą tarp nurodyto gavėjo ir tikrojo sąskaitos savininko duomenų stabdo veiksmus ir iš naujo pasitikrina informaciją – tai ir yra pagrindinis šios sistemos tikslas“, – komentavo S. Jarmalis.
Vis dėlto, anot „Luminor“ banko atstovės, atkreipiamas dėmesys ir į sistemos tobulintinas vietas. V. Aganauskė teigia, kad šiuo metu dažniausiai neatitikimus lemia nežymūs neatitikimai tarp nurodyto mokėjimo gavėjo ir tikrojo sąskaitos savininko.
„Per tris mėnesius bankai pastebėjo kokius patobulinimus verta atlikti, kad naujoji sistema atliktų savo pirminę funkciją apsisaugoti nuo sukčių, tačiau ir negąsdintų žmonių paprasčiausiai lietuvišką raidę pakeitus lotyniška. Pastebime, kad dažniausiai neatitikimus lemia smulkūs netikslumai – neteisinga raidė, trūkstamas simbolis ar neoficialus įmonės pavadinimas“, – sakė ji.
ELTA primena, kad pernai spalio 9 d. euro zonoje įsigaliojo mokėjimų sistemos pokytis, mokėjimo paslaugas teikiančias finansų įstaigas įpareigojęs patikrinti, ar pervedamos lėšos pasieks tikrąjį gavėją.
Nuo pakeitimų įsigaliojimo kiekvieną kartą, kai asmuo atlikti pavedimą, mokėjimo paslaugas teikiančios įstaigos yra įpareigotos tikrinti, ar nurodytas gavėjo vardas, pavardė ar įmonės pavadinimas sutampa su žmogaus ar įmonės, kuriai priklauso nurodytas sąskaitos numeris, duomenimis.
Šią paslaugą teikia bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos. Ji yra nemokama tiek gyventojams, tiek verslui.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
