„Chrysalis“, tai ambicingas tarpžvaigždinio laivo projektas, skirtas žmonijos kelionei į artimiausią mums žvaigždžių sistemą Alfa Kentaurą. Šio įspūdingo kosminio aparato ilgis siektų net 58 kilometrus, o įguloje galėtų keliauti iki 2400 žmonių.
Projektas pelnė pirmąją vietą konkurse „Project Hyperion Design Competition“, kuriame buvo vertinamos geriausios tarpžvaigždinės kelionės koncepcijos. Šiuo metu mokslininkai jau aktyviai svarsto galimybes kolonizuoti Marsą, o optimistiškiausios prognozės leidžia manyti, kad pirmieji nuolatiniai gyventojai galėtų atsirasti per kelis dešimtmečius.
Tačiau dalis tyrėjų žvelgia dar toliau, ieškodami vietų už Saulės sistemos ribų. Artimiausias mūsų kaimynas, tai Alfa Kentauro sistema, esanti maždaug už 4,2 šviesmečio. Iššūkis yra kaip pasiekti tokį atstumą su dabartinėmis ar būsimomis technologijomis.
„Chrysalis“ projektas sukurtas su mintimi apie galimą žmonių koloniją planetoje „Proxima Centauri b“. Tai yra arčiausiai mūsų esanti egzoplaneta, kuri, remiantis kai kuriais duomenimis, galėtų turėti gyvybei tinkamas sąlygas. Vis dėlto kol kas tai nėra patvirtinta.
Kelionė iki jos truktų mažiausiai 400 metų, todėl tai būtų daugelio kartų ekspedicija. Pagal sumanymą, pirmoji žmonių grupė prieš pakildama į kosmosą praleistų 70-80 metų izoliuotoje aplinkoje Žemėje, pavyzdžiui, Antarktidoje. Tokia treniruotė padėtų pasiruošti ilgam gyvenimui uždarose erdvėse.
Laivas būtų statomas kosmose, pasirinkus Lagranžo tašką L1 tarp Žemės ir Mėnulio. Statybos truktų apie 20-25 metus, o iš ten įvyktų startas į tarpžvaigždinę kelionę.
„Chrysalis“ būtų milžiniškas laivas, tai 58 kilometrų ilgio ir 6 kilometrų skersmens. Jo konstrukcija leistų sukurti dirbtinę gravitaciją naudojant sukimąsi, kad įgula galėtų gyventi sąlygomis, panašiomis į žemiškas.
Viduje tilptų 2400 žmonių, kurie sukurtų savarankišką tarpžvaigždinę bendruomenę su visomis reikalingomis gyvenimo, mokslo ir gamybos zonomis. Konkursą laimėjęs italų komandos projektas sužavėjo komisiją inovatyvia moduline habitatų struktūra ir išsamiai apgalvotais sprendimais.
Buvo įvertinta net gamyba kosmose bei įgulos pasirengimas misijai, kuris prasidėtų dar Žemėje. Nors „Proxima Centauri b“ dažnai minima kaip galimas kolonizacijos taikinys, ši planeta sukasi aplink raudonąjį nykštuką „Proxima Centauri“, kuris pasižymi itin didele žvaigždine aktyvumo banga. Dažni žybsniai ir stiprus radiacijos lygis gali kelti rimtą pavojų bet kokiai gyvybei.
Pastaraisiais metais Alfa Kentauro sistemoje aptikta ir kita planeta, tai dujinis milžinas prie žvaigždės Alfa Centauro A, kuri labiau panaši į mūsų Saulę. Nors tokia planeta gyvybei tiesiogiai netinkama, jos atradimas rodo, kad ši sistema gali turėti ir daugiau įdomių pasaulių, galinčių tapti būsimos žmonių ekspansijos tikslais.
„Chrysalis“ yra vizija, atspindinti žmonijos norą žengti už savo kosminių namų ribų. Kol kas tokia kelionė išlieka už dabartinių technologijų galimybių, tačiau šis projektas rodo, kad mąstoma ne tik apie raketų greitį, bet ir apie ilgalaikio gyvenimo kosmose sąlygas. Tokios idėjos įkvepia, nes primena, jog mūsų ateitis gali būti ne tik planetose šalia, bet ir tarp žvaigždžių.
