Ar kūdikiai turėtų turėti teisę pasakyti „ne“ prieš keičiant jų sauskelnes? Būtent tokią mintį dar 2018 metais išsakė seksualinio švietimo ekspertė Deanne Carson, o jos žodžiai iki šiol kelia ne mažiau nuostabos nei tąkart, kai nuskambėjo eteryje. Interviu Australijos televizijai ABC tapo viena iš labiausiai aptarinėjamų temų ir ne be priežasties.
Carson save pristato kaip seksualumo edukatorę, lektorę ir autorę. Jos idėjos dažnai būna provokuojančios, bet ši išsiskyrė iš visų – anot jos, jau nuo gimimo kūdikiams turėtų būti leidžiama „pasirinkti“ ar jie sutinka, kad jų sauskelnės būtų pakeistos. Šiame kontekste Carson kalbėjo apie kūno autonomiją ir sutikimo ugdymą – net kai kūdikis dar nemoka kalbėti.
Ekspertė neslėpė, kad kūdikiai, žinoma, neturi žodinio sutikimo galimybės, tačiau siūlė kitaip atpažinti jų reakcijas – stebint kūno kalbą ir užmezgant akių kontaktą. Tai, anot jos, turėtų parodyti vaikui, kad jo reakcija yra svarbi.
Kaip tai atrodytų praktiškai?
Per interviu žurnalistė nustebusi paklausė: „Nuo gimimo?“ Carson patvirtino – tokia praktika turėtų prasidėti dar kūdikių amžiuje. Pasak jos, tėvai galėtų pasakyti: „Aš dabar pakeisiu tavo sauskelnes, gerai?“ ir trumpam sustoti – palaukti akių kontakto, kūno reakcijos ar bent tam tikros „atsakymo“ formos.
„Palikite erdvės. Palaukite kūno kalbos, palaukite akių kontakto – tai leidžia vaikui suprasti, kad jo atsakas turi prasmę“, – aiškino Carson. Anot jos, tokiu būdu kuriama sutikimo kultūra šeimoje, kuri vėliau įsitvirtina natūraliai ir formuoja sveikesnį požiūrį į kūno ribas.
Reakcijos – nuo ironijos iki pasipiktinimo
Po pasirodymo laidoje socialiniuose tinkluose kilo audringa reakcija. Vienas žiūrovas rašė: „Kaip kūdikis gali atsisakyti sutikimo?“ Kitas pareiškė: „Vadinasi, vis dėlto ne ekspertė.“ Tokios pastabos paskatino Carson parašyti atsakymą „Facebook“, kur ji gynė savo poziciją ir kritikavo pasityčiojimus dėl išvaizdos: „Deja, kai kurie pasirinko iš manęs šaipytis (o ne! Rožiniai plaukai! Vadinasi, lesbietė!).“
Ji taip pat pabrėžė, kad darbas su vaikais, tėvais ir mokytojais, kurį atlieka jos komanda, atitinka tarptautinius gerosios praktikos standartus vaikų apsaugos nuo prievartos srityje.
Ar tai tik kraštutinė idėja, ar vertingas priminimas?
Visuomenės nuomonė suskilo. Vieni pasipiktino, vadindami tai absurdišku pseudomokslu. Kiti pritarė – ne pačiam sauskelnių keitimo procesui, bet minčiai apie ankstyvą pagarbos vaiko kūnui ugdymą. „Tai ne apie tai, kad kūdikis galėtų realiai pasakyti „ne“, bet apie tai, kad nuo mažens jam būtų aišku: jo kūnas priklauso jam pačiam“, – komentavo vienas iš Carson sekėjų.
Anot vaikų psichologų, nors realus kūdikio „sutikimas“ yra neįmanomas, visgi mintis apie pagarbą net pačiam mažiausiam šeimos nariui gali būti svarbi. Ne dėl to, kad reikia formalaus leidimo keisti sauskelnes, o dėl to, kad vaikas augtų aplinkoje, kurioje į jo kūną nežiūrima kaip į svetimą objektą. Tai, jų nuomone, padeda formuoti tvirtą savivertę.
Ar tokie patarimai pritaikomi kasdienybėje?
Tėvai, auginantys mažylius, dažnai stokoja miego, laiko ir kantrybės. Todėl nenuostabu, kad rekomendacijos laukti kūno kalbos signalų iš verkiant atsigulusio kūdikio kelia ne tik skepticizmą, bet ir šypsenas. Tačiau Carson tvirtina, kad ne siekia iš tėvų atimti spontaniškumą ar palengvinti kasdienius rūpesčius. Jos tikslas – paskatinti platesnę diskusiją apie pagarbą vaikų kūnams.
„Tai nėra nurodymas, kaip tiksliai elgtis, o daugiau kvietimas susimąstyti. Ar mūsų žodžiai, mūsų elgesys, mūsų kasdieniai veiksmai neformuoja ilgalaikių vaikų santykių su jų kūnu?“ – rašė ji.
Ar būtina atsiklausti kūdikio leidimo prieš pakeičiant sauskelnes? Greičiausiai – ne. Bet ar verta kalbėti apie kūno ribų svarbą nuo mažų dienų? Tą klausimą verta užduoti kiekvienam tėvui. Net jei kai kurios mintys atrodo provokuojančios ar net absurdiškos, jose gali slypėti priminimas apie tai, kas svarbiausia – pagarba ir jautrumas nuo pat pirmų gyvenimo dienų.
