Karinės technologijos keičiasi itin sparčiai, o tuo pačiu jos vis dažniau balansuoja tarp žmogaus valdomų sistemų ir autonominių sprendimų, kurie galėtų veikti be tiesioginio įsikišimo. Šiandien karas vis dažniau sprendžiamas ne vien ginklu rankose.
Viena tokių naujovių yra Rusijos naujas kovinis kompleksas „Šturmas“, kuris ką tik buvo pristatytas visuomenei visame savo pilname komplekte. Tai nėra dar vienas modernizuotas tankas ar naujo tipo pėstininkų kovos mašina.
Šis kompleksas – tai junginys, apimantis nuotoliniu būdu valdomus puolamuosius robotus ir mobilias vadavietes, paremtas modifikuotomis „T-72“ ar „T-90“ važiuoklėmis. Pasak analitikų, toks viešas demonstravimas rodo, kad projektas jau pasiekė pažangią bandymų stadiją, o jo prioritetas aiškiai augantis.
Visa tai vyksta kontekste, kai Rusijos kariuomenė ieško sprendimų, kaip papildyti technikos trūkumus ir sumažinti gyvosios jėgos nuostolius, ypač intensyviai vykstant karui Ukrainoje, kur klasikinė technika dažnai tampa itin pažeidžiama.
Ką slepia pavadinimas „Šturmas“?
Kompleksą „Šturmas“ kuria „Uralvagonzavod“, ilgą laiką pagrindinis Rusijos tankų gamintojas, atsakingas už tokius modelius kaip „T-7“2, „T-9“0, „BMPT Terminator“ ar futuristinis „T-14 Armata“.
Ši naujovė vystoma pagal Gynybos ministerijos užsakymą. Jos esmė yra suteikti galimybę vykdyti puolamuosius veiksmus ten, kur klasikinės transporto priemonės būtų per silpnos, tankiai apgyvendintuose kvartaluose, miestuose, kur iš pasalų gali šaudyti priešas.
Nuotoliniu būdu valdomi tankai galės pirmieji įsiveržti į teritoriją, identifikuoti grėsmes ir pradėti ugnį. Pagrindinis modelis yra ginkluotas 125 mm patranka „D-414“, automatiniu užtaisymo įrenginiu su 22 šūviais, bei 7,62 mm kulkosvaidžiu PKTM. Kuriama ir versija su galingesne – 152 mm patranka.
Ne vienas modelis
„Šturmas“ nėra vienintelė transporto priemonė. Tai visa modifikuotų tankų šeima, skirta skirtingoms užduotims. Pavyzdžiui, „Kovinis vienetas Nr. 2“ aprūpintas „RPO-2 Trzmiel“ liepsnosvaidžiais. „Vienetas Nr. 3“ turi dvigubą 30 mm automatinę patranką 2A42, tą patį PKTM ir dar vieną „RPO-2“.
O „Kovinis vienetas Nr. 4“ pasižymi ne mažiau įspūdingu arsenalųm kurį sudaro net 16 nevaldomų termobarinių raketų MO.1.01.04M (220 mm), kurių veikimo plotas gali siekti iki 25 000 kv. metrų.
Visos šios versijos turi bendrą funkcionalumą – jas galima valdyti nuotoliniu būdu, jos juda iki 40 km/val. greičiu, turi frontalinius ašmenis, aktyvios apsaugos nuo pėstininkų prieštankinės ginkluotės sistemas.
Naujas vadovavimo modelis
Skirtumas tarp „Šturmo“ ir ankstesnių projektų, tokių kaip „Uran-9“ – tai pilnavertė vadavietė ant tanko važiuoklės. Būtent ši mobilioji stotis atsakinga už visų robotų veiklos koordinavimą, iki 3 kilometrų spinduliu. Taip sukuriama galimybė išlaikyti žmogišką sprendimų priėmimą, bet be būtinybės rizikuoti gyvybe.
Sistema veikia „human-in-the-loop“ principu – žmogus priima sprendimus, o technika įgyvendina. Tokia koncepcija šiuo metu laikoma viena saugiausių autonominių sistemų versijų, kai išlieka kontrolė, bet sumažinamas tiesioginis pavojus operatoriui.
Kada „Šturmas“ pasirodys fronte?
Kol kas Rusija neatskleidžia, kada ši technika bus oficialiai naudojama kariniuose veiksmuose ar kokiais kiekiais ji bus gaminama. Tačiau tai, kad dabar demonstruojamos abi esminės grandys ir kovinė mašina, ir vadavietė leidžia daryti prielaidą, kad artimiausiu metu „Šturmas“ bus testuojamas praktinėse sąlygose.
Rusijai skubant kompensuoti nuostolius, tokių robotizuotų sistemų integravimas gali būti ne tik technologinis, bet ir propagandinis įrankis. Viena aišku, kad kariuomenės modernizacija įgauna vis naujas formas, o robotizuoti tankai tampa nebe mokslinės fantastikos vizija, o vis realiau skambančiu scenarijumi šiandienos konflikte.
