Naujas archeologinis atradimas Baltijos regione: piliakalnis su neįprasta gynybos struktūra

Apie Baltijos regione gyvenusias bendruomenes Jėzaus laikais žinome gerokai mažiau, nei norėtume. Vis dėlto situacija pamažu keičiasi, o tai patvirtina netoli Kambjos, Tartu apskrityje, aptiktas radinys. Estijoje archeologai rado iki tol nežinomo piliakalnio ir įtvirtintos gyvenvietės liekanas, datuojamas maždaug prieš du tūkstančius metų.

Senovinis gynybinis pylimas – estų archeologų atradimas

Naujai identifikuotas objektas yra Köstrimägi kalvoje. Ilgą laiką jis buvo pasislėpęs po miško ir tankios augalijos sluoksniu, todėl jo požymių nepavyko aiškiai atpažinti. Tik detalesni vietovės tyrimai ir analizės mokslininkams leido patvirtinti, kad čia kadaise veikė įtvirtinta gyvenvietė.

Estijos kultūros paveldo apsaugos institucijos visai teritorijai suteikė saugomo objekto statusą. Taip siekiama apsaugoti radinį nuo sunaikinimo ir sudaryti sąlygas tolesniems tyrimams.

Didžiausią tyrėjų susidomėjimą kelia pati įtvirtinimų konstrukcija. Skirtingai nei dauguma regione žinomų fortifikacijų, ši vieta išsiskiria itin retu gynybos sprendimu: centrinę gyvenvietės dalį supa keli koncentriniai žemių pylimai ir negilios griovos. Toks architektūrinis modelis šiaurės rytų Europoje beveik nepasitaiko, todėl manoma, kad čia gyvenusi bendruomenė taikė išskirtines gynybos strategijas arba buvo veikiama kitokių kultūrinių tradicijų.

Archeologų teigimu, piliakalnis, tikėtina, gyvavo palyginti neilgai. Požymiai rodo, kad jis galėjo būti įrengtas neramiu laikotarpiu, kai vyko didesni gyventojų judėjimai ir konkurencija dėl teritorijų. Toks kontekstas gali paaiškinti ir neįprastą įtvirtinimų struktūrą, ir tai, kodėl gyvenvietė ilgainiui nebeišliko.

Vertingas šaltinis, padėsiantis suprasti Baltijos regiono praeitį

Šio atradimo reikšmę sustiprina tai, kad jis siejamas su laikotarpiu, apie kurį vis dar žinoma nedaug. Ankstyvoji Baltijos regiono istorija yra menkai dokumentuota, todėl kiekvienas naujas radinys prideda svarbių detalių apie socialinę organizaciją, statybos technologijas ir skirtingų bendruomenių tarpusavio ryšius.

Šiuo atveju papildomas privalumas – labai gera žemės struktūrų būklė. Ji leidžia tiksliau atkurti pirminį įtvirtinimų planą ir geriau suprasti, kaip buvo suformuota gynybinė sistema.

Tyrimai Köstrimägi vietovėje dar tik pradiniame etape, tačiau jau dabar aišku, kad jie gali atnešti reikšmingų įžvalgų. Archeologai planuoja tęsti kasinėjimus ir atlikti papildomas analizes, kurios padės tiksliau įvertinti šios vietos funkciją ir istoriją. Neatmetama, kad šis radinys gali tapti vienu svarbiausių atskaitos taškų tiriant Estijos ir viso Baltijos jūros regiono priešistorę.

Šaltinis: „Novaator“