2025-ieji Lietuvos būsto rinkai tapo proveržio metais – paskolų apimtys augo sparčiausiai per kelerius metus, o sostinė dar kartą įtvirtino savo, kaip pagrindinio rinkos variklio, poziciją. Vienas didžiųjų šalies bankų per metus gyventojams suteikė būsto paskolų už 837 mln. eurų – tai 59 proc. daugiau nei 2024 metais.
Registrų centro duomenys rodo, kad pernai būsto sandorių skaičius šalyje buvo maždaug penktadaliu didesnis nei metais anksčiau. Rinkos aktyvumą skatino sumažėjusios palūkanų normos, platus naujos statybos būstų pasirinkimas ir gana stabili ekonominė situacija.
Vidutinė 6 mėnesių EURIBOR palūkanų norma 2025 metais siekė 2,2 proc., kai 2024 metais ji buvo 3,49 proc. Stabilizavusis palūkanoms nuo praėjusių metų gegužės ir prognozuojant, kad Europos Centrinis Bankas artimiausiu metu jų nekeis, tikėtina, kad skolinimosi sąlygos išliks panašios.
Kainos kilo sparčiau nei atlyginimai
Augo ne tik paskolų apimtys, bet ir būsto kainos. Skaičiuojama, kad metinis kainų augimas 2025 metais artėjo prie 10 proc. ribos ir jau pranoko darbo užmokesčio didėjimo tempą. Tai kelia papildomą spaudimą būsto įperkamumui.
Rinkos lūkesčius stiprino ir papildomi veiksniai – diskusijos apie galimybę atsiimti dalį lėšų iš antros pakopos pensijų fondų bei nuo 2026 metų rugpjūčio įsigaliosiantys atsakingojo skolinimosi nuostatų pakeitimai. Manoma, kad šie aspektai trumpuoju laikotarpiu gali dar labiau padidinti paklausą, ypač didmiesčiuose.
Vidutinė būsto paskola 2025 metais pasiekė apie 111 tūkst. eurų ir per metus padidėjo 12 proc. Tai kiek daugiau nei vidutinis būsto kainų augimas, todėl galima daryti išvadą, kad perkamo būsto plotas ar vieta reikšmingai nesikeitė.
Regioniniai skirtumai išlieka ryškūs
Vilniaus regione vidutinė paskolos suma išaugo iki 125 tūkst. eurų, tai yra 8,6 proc. daugiau nei prieš metus. Kauno regione augimas siekė 9 proc., o Klaipėdos regione – net 17 procentų.
Skaičiuojama, kad dėl kainų kilimo už tą pačią vidutinę paskolos sumą 2025 metais buvo galima įsigyti maždaug 4 kvadratiniais metrais mažesnį būstą nei 2024 metais.
Būtent Vilnius išliko pagrindiniu augimo centru. Sostinės regione išduotų paskolų skaičius per metus padidėjo 61 proc., kai kituose šalies regionuose augimas siekė apie 23 procentus. Šias tendencijas atspindi ir demografiniai pokyčiai: Vilniaus mieste ir rajone gyventojų skaičius per metus išaugo apie 13 tūkst., tuo metu likusioje šalies dalyje gyventojų sumažėjo maždaug 19 tūkstančių.
Daugėja „žaliųjų“ paskolų
Banko duomenimis, paskolų skaičius augo sparčiau nei bendras būsto sandorių skaičius šalyje. Tai leidžia manyti, kad didėja dalis būsto, įsigyjamo su paskola. Prie augimo prisidėjo ir aktyvesnis paskolų refinansavimas.
Pastebima ir kita tendencija – vis daugiau gyventojų renkasi aukštesnės energinės klasės būstus. 2025 metais maždaug ketvirtadalį visų naujų būsto paskolų sudarė vadinamosios žaliosios paskolos, kurioms taikomos palankesnės finansavimo sąlygos.
2026-ieji gali būti rekordiniai
Prognozuojama, kad 2026 metais būsto rinka išliks aktyvi. Vienas svarbiausių klausimų – ar pavyks pasiekti ar net viršyti 2021 metų sandorių rekordą. Pirmųjų šių metų mėnesių duomenys rodo, kad rinka juda šia kryptimi.
2026 metų sausį vidutinė būsto paskolos suma jau siekė 123 tūkst. eurų. Tikėtina, kad šiemet būsto kainos ir toliau augs panašiu, apie 10 proc., tempu, o naujų paskolų apimtis didės, nors ir nebe taip sparčiai kaip 2025 metais, kai augimas buvo skaičiuojamas nuo žemesnės 2024 metų bazės.
