Internete kilęs ažiotažas dėl tariamo Europos Sąjungos „kambarinių augalų draudimo“ skamba dramatiškai, tačiau realybė yra kur kas niuansuotesnė. Iš tiesų kalbama ne apie pačių augalų uždraudimą, o apie plastikinius vazonėlius, kuriuose jie dažniausiai parduodami.
Europos Sąjunga, įgyvendindama naująjį Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą (PPWR), griežtina požiūrį į vienkartinius plastikinius gaminius. Iki šiol plastikiniai vazonėliai dažnai buvo laikomi produkto dalimi arba technine gamybine tara. Vis dėlto atsiranda aiškinimas, kad jie gali būti priskiriami vienkartinėms pakuotėms.
Jeigu toks aiškinimas būtų galutinai patvirtintas, plastikiniai vazonėliai patektų į ribojamų gaminių kategoriją. Tai reikštų, kad iki 2030 metų jų naudojimas galėtų būti smarkiai apribotas arba dabartine forma palaipsniui išstumtas iš rinkos.
Svarbu pabrėžti, kad tai nėra kambarinių augalų draudimas. Augalai ir toliau bus auginami bei parduodami, tačiau gali keistis jų pateikimo ir prekybos modelis. Europos Komisijos tikslas – mažinti plastiko atliekų kiekį ir skatinti tvaresnius sprendimus, o ne riboti sodininkystę ar dekoratyvinę augalininkystę.
Vis dėlto sektoriui tai būtų reikšmingas iššūkis. Plastikiniai vazonėliai yra lengvi, pigūs, patogūs transportuoti ir pakankamai atsparūs pažeidimams. Jei jie būtų prilyginti vienkartinėms pakuotėms, gamintojams tektų iš esmės peržiūrėti tiekimo grandines – nuo šiltnamio iki parduotuvės lentynos. Labiausiai nerimauja mažos ir vidutinės įmonės, kurioms pokyčiai galėtų reikšti didesnes sąnaudas ir sudėtingesnę logistiką.
Rinka jau svarsto galimas alternatyvas. Tarp jų minimi kompostuojami vazonėliai iš biologiškai skaidžių medžiagų, popierinės ar kartoninės pakuotės, daugkartinio naudojimo sistemos su taros grąžinimu bei tradicinė terakotinė tara. Tačiau kiekvienas sprendimas turi ir trūkumų: gali didėti kaštai, sudėtingėti transportavimas arba atsirasti poreikis kurti naują infrastruktūrą.
Pirkėjams tai gali reikšti aukštesnes augalų kainas, kitokio tipo pakuotes ar net pareigą grąžinti tarą. Pokyčiai neįvyktų akimirksniu, tačiau ilgainiui galėtų tapti juntami kasdienėje prekyboje.
Šiuo metu tiesioginio draudimo nėra. Kalbama apie reglamento interpretaciją ir galimą pokyčių kryptį. Jei plastikiniai vazonėliai galutinai būtų priskirti vienkartinėms pakuotėms, dabartinis jų naudojimo modelis galėtų tapti nebepriimtinas. Tačiau tai būtų ne augalų prekybos pabaiga, o plastiko naudojimo mažinimas – keičiant formą, prie kurios esame įpratę šiandien.
