Tęsiantis diskusijoms dėl Lietuvos pozicijos Kinijos atžvilgiu, užsienio reikalų ministras sako pritariantis pozicijai, kad politika šios valstybės atžvilgiu turi būti peržiūrėta. Pasak jo, tarp pagrindinių užsienio politikos formuotojų jau vyksta diskusijos dėl aiškių gairių bei tikslų, kurie apibrėžtų tolesnius santykius su Pekinu.
„Šiais klausimais esu kalbėjęs ir su premjere ne kartą, esu diskutavęs ir su (Socialdemokratų – ELTA) partijos pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi. Pritariu bendrai nuostatai permąstyti mūsų politiką Kinijos atžvilgiu. Aš pats tą raginu daryti visose tarybose, kad mes turime nusistatyti aiškius parametrus, kas čia mūsų laukia“, – ketvirtadienį naujienų portalo „Lrytas“ laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ kalbėjo ministras.
„Mes diskutuojame. Tie baziniai dalykai, ko mes siekiame, yra sutarti. Kaip pavyzdys, ir praeitą savaitę vykęs prezidento sušauktas pasitarimas su visais užsienio politikos formuotojais ir vykdytojais. Ten apie Kiniją lygiai taip pat kalbėjomės“, – teigė jis.
Kartu jis pažymėjo, kad po prezidentūroje vykusio pasitarimo užsienio politikos klausimais gavo „namų darbų“.
„Gavau krūvą namų darbų ir einu dirbti. Atėjau su ne vienu pasiūlymu, kuriems irgi buvo pritarta“, – kalbėjo ministras.
Pastaruoju metu ir vėl atsinaujino diskusijos dėl Lietuvos pozicijos Kinijos atžvilgiu, taip pat ir dėl Taivano. Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau šį mėnesį teigė, jog tai, kad Lietuva šiuo metu neturi diplomatinių santykių su šia valstybe, nėra džiuginantis faktas. Vis dėlto šalies vadovas pabrėžia, kad siekiant atkurti ryšius, pastangų turi imtis abi pusės.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą.
Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė teigė nematanti priežasčių, kodėl Vilniuje įsikūrusi Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.
Tuo metu prezidentas teigė, jog Lietuva matytų galimybę atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekino pusė. Šalies vadovas taip pat pabrėžė manąs, kad su valdžios atstovais po praėjusią savaitę įvykusio pasitarimo pavyko rasti bendrą matymą Kinijos ir Taivano atžvilgiu.
Sulaukia daug klausimų dėl Lietuvos pozicijos
K. Budrys pripažįsta sulaukiantis klausimų dėl Lietuvos pozicijos Taivano atžvilgiu. Anot jo, ši tema reguliariai keliama tiek dvišaliuose pokalbiuose, tiek susitikimuose su Lietuvoje reziduojančiais ir šaliai akredituotais ambasadoriais
„Daug kas į tai reaguoja ir ne tik jie, ir partneriai. Tai yra natūralus ir dažnas klausimas, kurio sulaukiau ir paskutinio ambasadorių, reziduojančių Lietuvoje ir akredituotų Lietuvai, suvažiavimo metu. Tas klausimas buvo ne kartą keltas, kokia yra Lietuvos pozicija“, – sakė ministras.
„Aš jiems sakau, kokie yra mūsų uždaviniai, ką mes norime padaryti. Mano uždavinys yra turėti galimybę apginti Lietuvos piliečių interesus Kinijoje, kai tai yra susiję su diplomatinėmis ar konsulinėmis paslaugomis (…) ties tokiais parametrais mes dirbame“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

