Siekiant neleisti piktnaudžiauti naujais, oficialiai nepatvirtintais gydymo metodais, Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas siūlo įstatyme nustatyti aiškius kriterijus, kokiais atvejais medikai gali jais pasinaudoti.
Jis įregistravo tai numatančias Sveikatos sistemos įstatymo pataisas.
Pasak R. J. Jankūno, šiuo metu galiojančiame įstatyme yra supainiotos gydymo, profilaktikos ir diagnostikos sąvokos.
„Įstatymas ignoruoja tai, kad ligų profilaktika ir diagnostika nėra skirtos gydymui, t. y. leidžia naudoti naujas, nustatyta tvarka neaprobuotas ne tik gydymo, bet taip pat ir profilaktikos bei diagnostikos priemones, jei jomis siekiama pacientą išgydyti, išgelbėti ar pratęsti jo gyvybę. Naudoti nepatvirtintas technologijas profilaktikai ir diagnostikai yra labai pavojinga, nes jos skiriamos sveikiems žmonėms (profilaktinės siekiant apsaugoti nuo ligos, o diagnostinės – ją nustatyti).
Gera klinikinė praktika reikalauja, kad neaprobuotos gydymo priemonės būtų naudojamos tik jei yra moksliškai pagrįstos, t. y. kai egzistuoja pagrįsti duomenys ar klinikinės įžvalgos, leidžiančios tikėtis naudos pacientui“, – Eltai sakė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys R. J. Jankūnas.
Jei Seimas pritartų, taikyti naujas, moksliškai pagrįstas, bet dar neaprobuotas gydymo priemones medikai galėtų tada, kai egzistuoja pagrįsti duomenys ar klinikinės įžvalgos, leidžiančios tikėtis naudos pacientui, siekiant jį išgydyti, išgelbėti ar pratęsti jo gyvybę.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys R. J. Jankūnas tikisi, kad priėmus siūlomus pakeitimus bus geriau užtikrinti interesai tų pacientų, kurių gydyme tradicinės gydymo priemonės nėra efektyvios, etiškiau bus taikomi oficialiai nepatvirtinti nauji gydymo metodai.
„Įstatymu suteikiant galimybę taikyti neaprobuotas sveikatos priežiūros priemones beveik be apribojimų, iš esmės sukuriama „pilkoji zona”, leidžianti atlikti biomedicininius tyrimus „lengvatinėmis sąlygomis”, neužtikrinant Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo reikalavimų“, – sako R. J. Jankūnas.
Galimybė naudoti eksperimentinį gydymą, kurio naudos ir žalos santykis nežinomas, visais atvejais, jo įsitikinimu, turi būti išimtis, o ne taisyklė.
„Neaprobuotų sveikatos priežiūros priemonių taikymas faktiškai yra eksperimentinis gydymas, kuris savo pobūdžiu prilygsta biomedicininio tyrimo atlikimui ir jis gali būti taikomas tik ypatingais atvejais“, – sako R. J. Jankūnas.
Jis pastebi, kad naudojant neaprobuotas gydymo priemones, kurios nėra tiriamos klinikiniuose tyrimuose, kyla didesnė rizika pacientų sveikatai ir interesų konfliktui.
„Sveikatos priežiūros specialistai turi teisę vykdyti įvairių sveikatos technologijų klinikinius tyrimus. Taigi, norintys klinikinėje praktikoje pritaikyti vystomą sveikatos technologiją, turėtų inicijuoti klinikinius tyrimus, o ne bandyti juos apeiti vykdant eksperimentinį gydymą“, – teigė R. J. Jankūnas.
Jo duomenimis, kai kurios ES šalys leidžia sunkiai sergantiems pacientams pagal tam tikrus kriterijus, kai nėra alternatyvų, skirti dar nepatvirtintus vaistus arba taikyti eksperimentinį gydymą.
