Pastaraisiais metais bepilotaikės sistemos tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio karo veiksnių. JAV kariuomenė, atidžiai stebėdama Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir Irano dronų naudojimą, per labai trumpą laiką sukūrė ir išbandė savo sunkiuosius dronus kamikadzes. Vienas pažangiausių tokių projektų – MQM-172 „Arrowhead“, kuris šiandien laikomas simboliniu pavyzdžiu, kaip greitai karo technologijos prisitaiko prie naujos realybės.
Vašingtonas dronų technologijas intensyviai vysto dar nuo 2019 metų. Iš pradžių daugiausia dėmesio buvo skiriama mažiems FPV tipo dronams, skirtiems žvalgybai, situacijos suvokimui mūšio lauke ir tikslesniam operacijų planavimui. Šie sprendimai turėjo padėti kariams veikti efektyviau ir saugiau.
Situacija iš esmės pasikeitė 2022 metais, prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą. Mūšio lauke masiškai pasirodė bepilotaikiai dronai kamikadzės, kurių efektyvumas prieš karinę techniką ir infrastruktūrą parodė, kad tai nėra tik papildoma priemonė. JAV kariuomenė nusprendė pereiti prie didesnių, didesnį nuotolį ir kovinę galią turinčių smogiamųjų dronų kūrimo ir gamybos.
Svarbiu atspirties tašku tapo Irano dronai „Shahed-136“, kuriuos Rusija plačiai naudojo Ukrainoje. JAV specialistai, gavę galimybę iš arti analizuoti šiuos aparatus ir jų kovinio panaudojimo patirtį, sukūrė savą versiją – MQM-172 „Arrowhead“. Tai ne paprasta kopija, o gerokai patobulinta platforma, pritaikyta JAV standartams, logistikai ir moderniai avionikai.
Pasak JAV žiniasklaidos analitikų, MQM-172 „Arrowhead“ pirmą kartą realiomis kovinėmis sąlygomis buvo panaudotas Venesueloje. Teigiama, kad šie dronai buvo pasitelkti smūgiams prieš karinius objektus, siekiant atverti kelią specialiųjų pajėgų operacijai. Vienas iš pagrindinių tikslų buvo neutralizuoti Venesuelos kariuomenės naudojamus rusiškus S-300 oro gynybos kompleksus.
Pašalinus pagrindinę priešlėktuvinę grėsmę, JAV sraigtasparniai su „Delta Force“ kariais galėjo veikti virš Karakaso beveik be rizikos būti numuštiems. Tai tapo pirmuoju praktiniu įrodymu, kad naujos kartos sunkieji dronai kamikadzės gali radikaliai pakeisti operacijų eigą.
Pirmąsias MQM-172 „Arrowhead“ nuotraukas tarptautinė analitikų bendruomenė paviešino 2025 metų rugpjūtį. Dar prieš tai, 2025 metų birželį, buvo pasirašyti politiniai sprendimai, skirti stiprinti JAV bepilotaikių pajėgumus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų. Tų pačių metų liepą buvo išbandytas ir LUCAS projektas – pirmasis amerikietiškas „Shahed-136“ analogas, tapęs pereinamuoju etapu prieš „Arrowhead“ programos plėtrą.
Pentagonas MQM-172 bandymus vykdė Aliaskoje, imituodamas Ukrainos karo sąlygas. Čia buvo tikrinamas dronų veiksmingumas prieš oro gynybą ir sausumos taikinius, taip pat vertinamas jų patikimumas realistiškomis kovinėmis aplinkybėmis. Šie bandymai dar kartą patvirtino, kad bepilotaikės sistemos tampa centrine šiuolaikinio karo ašimi.
JAV strategai šiandien aiškiai orientuojasi ir į galimą konfliktą Ramiojo vandenyno regione. Kinija viešai demonstruoja, kad jos kariuomenė taip pat remsis plačiu dronų spektru – nuo didelių smogiamųjų aparatų iki mažų, itin greitai paleidžiamų sistemų, skirtų gyvajai jėgai ar technikai neutralizuoti.
MQM-172 „Arrowhead“ sukūrė amerikiečių bendrovė „Griffon Aerospace“. Tai daugiafunkcis bepilotaikis orlaivis su delta tipo sparnais ir galinėje dalyje sumontuotu stumiančiu sraigtu. Išoriškai jis primena „Shahed-136“, tačiau pasižymi gerokai pažangesnėmis technologijomis ir moduliniu dizainu.
Pirminė „Arrowhead“ paskirtis – veikti kaip ore skraidantis taikinys oro gynybos treniruotėms. Vis dėlto modulinė konstrukcija leidžia jį greitai pritaikyti smogiamajai kamikadzės misijai arba žvalgybai. Dronas gali gabenti iki maždaug 45 kilogramų naudingosios apkrovos – nuo jutiklių ir optoelektronikos iki elektroninės kovos įrangos ar kovinės galvutės.
Techniniu požiūriu MQM-172 aprūpintas keturių cilindrų oru aušinamu benzininiu varikliu ir autonomine navigacijos sistema, derinančia GPS ir inercinius jutiklius. Dėl to jis pasižymi patikimumu, paprastu aptarnavimu ir plačiomis panaudojimo galimybėmis.
Dronas pakyla pneumatinės katapultos pagalba, dažnai naudojant raketinius starto pagreičio įtaisus. Tai leidžia jį dislokuoti be paruoštų aerodromų, praktiškai bet kokiomis sąlygomis. Treniruotinėse versijose nusileidimas vyksta slenkant korpusu arba naudojant parašiutą, taip sumažinant logistinius ir remonto kaštus.
Konkrečios techninės charakteristikos, tokios kaip maksimalus greitis, veikimo nuotolis ar skrydžio aukštis, viešai neatskleidžiamos. Tačiau akivaizdu, kad MQM-172 „Arrowhead“ sukurtas ilgam skrydžiui žemame ar vidutiniame aukštyje, siekiant apeiti arba perkrauti priešo oro gynybos sistemas.
Apibendrinant galima teigti, kad MQM-172 „Arrowhead“ yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip JAV gynybos pramonė geba greitai perimti, patobulinti ir pritaikyti šiuolaikinio karo technologijas. Naujausi konfliktai aiškiai rodo, jog ateities mūšio lauką formuos būtent tokios bepilotaikės sistemos.
