Kinijoje ketvirtadienį ketinama patvirtinti vadinamąjį etninės vienybės įstatymą, kuris, kaip įspėja žmogaus teisių gynėjai, gali lemti dar didesnį tokių mažumų kaip uigūrai marginalizavimą.
Šis įstatymo projektas, kurį turėtų patvirtinti Nacionalinis liaudies kongresas, suteiktų galimybę įtvirtinti politiką, skatinančią mandarinų kalbą kaip „nacionalinę bendrą kalbą“, vartotiną švietimo, oficialių reikalų srityse ir viešosiose vietose.
Kinijos vyriausybė jau dešimtmečius kaltinama vykdant politiką, kuria siekiama priversti visos milžiniškos šalies asimiliaciją į hanų daugumą.
Socialinė sanglauda yra pagrindinis naujojo „etninės vienybės“ įstatymo, pagal kurį dalyvavimas „smurtinėje teroristinėje veikloje, etninėje separatistinėje veikloje arba religinėje ekstremistinėje veikloje“ yra laikomas nusikaltimu, akcentas.
Siūlomame įstatyme teigiama, kad jo tikslas – „stiprinti sanglaudą“ Kinijoje, kurioje, kaip teigiama teisės akte, šiuo metu vyksta neregėti socialiniai pokyčiai.
Kinija savo teritorijoje oficialiai pripažįsta 55 oficialias etnines mažumas, kurios kalba šimtais kalbų ir tarmių.
Vyriausybės politikoje jau dabar yra numatyta, kad kinų mandarinų kalba turi būti vartojama kaip mokymo kalba vietovėse, kuriose gyvena didelė mažumų populiacija, pavyzdžiui, Tibete ir Vidinėje Mongolijoje.
Organizacijos „Human Rights Watch“ Kinijos tyrėjas Yalkunas Uluyolas naująjį įstatymą pavadino „reikšmingu nukrypimu“ nuo Deng Xiaopingo eros politikos, garantavusios mažumų teisę naudoti savo kalbas.
Švietimo įstaigos dabar turės vartoti mandarinų kalbą kaip pagrindinę mokymo kalbą. Paaugliai nuo šiol baigę privalomojo švietimo programą privalės turėti mandarinų kalbos „pagrindus“.
Naujajame įstatyme jokios mažumų kalbos konkrečiai neminimos, tačiau jis greičiausiai turės įtakos uigūrų, mongolų ir tibetiečių kalbų vartotojams.
„Tai nėra atsitiktinumas, kad įstatymas taikomas toms erdvėms, kuriose vaikai dažniausiai susiduria su savo gimtąja kalba“, – naujienų agentūrai AFP sakė Erika Nguyen iš organizacijos „PEN America“.
„Tokiu būdu siekiama nutraukti vaikų ryšį su jų tapatybe, istorija ir kultūra.“
Naujausioje organizacijos „PEN America“ ir Pietų Mongolijos žmogaus teisių informacijos centro (SMHRIC) ataskaitoje teigiama, kad Kinijoje buvo „cenzūruota arba uždrausta“ daugiau nei 80 procentų interneto svetainių mongolų kalba.
Reikalavimas visuomeniniame gyvenime laisvai kalbėti mandarinų kalba taip pat gali riboti mongolų kalba kalbančių asmenų profesinio tobulėjimo galimybes, pareiškė SMHRIC direktorius Enghebatu Togochogas.
„Ekonominiu požiūriu tai marginalizuoja mongolus, nes kinų kalbos mokėjimas tampa darbo ir karjeros garantu“, – sakė E. Togochogas.
Įstatyme taip pat nurodyta, kad jo nuostatos gali būti taikomos ir už Kinijos ribų.
Nors jame raginama „stiprinti ryšius“ su užsienio kinų bendruomenėmis, jame taip pat įspėjama, kad už Kinijos ribų gyvenantys žmonės, kurie „užsiima veikla, kenkiančia etninei vienybei“ arba kursto „etninį separatizmą“, bus traukiami teisinėn atsakomybėn.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
