Masačusetso valstijoje 1998 m. gimę dvyniai Keilabas ir Emi Smitai buvo panašūs kaip du vandens lašai. Šiandien Emi sako: „Kai mums buvo 12 metų, nesijaučiau berniuku, bet nežinojau, kad galiu būti mergaitė.“ Sulaukusi 17-os Emi tapo translyte, o neseniai jai buvo atlikta lyties patvirtinimo operacija.
Visi nešiojame mums prilipdytas etiketes. Malonias – „dosnus“, „linksmas“, „sumanus“ – nešiojame išdidžiai. Skaudžiosios gali tapti našta visam gyvenimui. Etiketę, kuri prilimpa labiausiai ir, be abejonės, daro didžiausią įtaką, daugelis gauna vos gimę: „Berniukas!“ arba „Mergaitė!“ Šiandien įsitikinimai apie lytį keičiasi iš esmės, vien ko vertas faktas, kad feisbukas leidžia pasirinkti iš daugiau kaip 50 terminų lyčiai vartotojo profilyje nurodyti. Kaip tik dėl to žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio numeryje kalbama apie lytį: moksle, socialinėse sistemose ir civilizacijose įvairiais laikotarpiais.
.jpg)
Norint suprasti, kas vadinama lyties revoliucija, užtenka pažvelgti į šią grupinę nuotrauką. „National Geographic“ komanda subūrė žmones, reprezentuojančius įvairias lytines tapatybes ir raiškas. Asmeninę tapatybę kiekvienas jų įvardijo savais žodžiais.
Nacionalinės apklausos Jungtinėse Amerikos Valstijose rodo, kad vos per dešimtmetį dvigubai padaugėjo suaugusiųjų, kurie laiko save translyčiais (t. y. asmenų lytinė tapatybė neatitinka įgimtos biologinės lyties), išaugo lyties neatitinkančių žmonių skaičius, daugėja pradinukų, dvejojančių dėl savo lyties, ir plinta supratimas, kad visiems šiems asmenims gresia itin didelis pavojus tapti patyčių, seksualinių išpuolių ar savižudybių aukomis.
Iš biologijos pamokų mokykloje žinome, kad kūdikio lytį lemia lytinės chromosomos: XX rodo, kad gimė mergaitė, o XY – berniukas. Bet kartais XX ir XY reiškia ne viską. „Šiandien žinoma, kad įvairūs „vyriškumo“ ir „moteriškumo“ elementai ne visada pasiskirsto aiškiai: vienoje pusėje XX požymiai, kaip antai kiaušidės, makštis, estrogenas, moteriška lytinė tapatybė ir moteriška elgsena, o kitoje – XY savybės, tokios kaip sėklidės, varpa, testosteronas, vyriška lytinė tapatybė ir vyriškas elgesys. Kartais žmogus turi XX chromosomas, bet daugiausia vyrišką kūno sandarą, fiziologiją ir psichologiją, o kartais – XY chromosomas ir daugiausia moteriškas savybes“, – teigiama „National Geographic Lietuva“ spausdinamame straipsnyje.
.jpg)
Sulaukusi ketverių metų amžiaus Triniti Zeivier Skai beveik visiškai liovėsi kalbėti, ėmė kramtyti savo berniukiškus drabužius ir kartoti, kad nori nusipjauti varpą. Sunerimę tėvai nusivedė atžalą pas terapeutą, kuris jų paklausė: „Ar norite auginti laimingą mergaitę, ar turėti negyvą berniuką?“ Triniti mama Dešana Nil aršiai gina savo jau dvylikmečio vaiko, vartojančio brendimą slopinančius medikamentus, teises.
Taip nutinka dėl to, kad lytinius skirtumus paprastai lemia Y chromosomos SRY genas, dėl kurio vaisiuje pirmapradės lytinės liaukos išsivysto į sėklides. Jei SRY geno nėra, išsivysto moteriški organai. Tačiau SRY genas ne visada veikia vienodai. SRY geno gali nebūti arba jis gali neveikti, todėl XY embrionui neišsivysto vyriški organai ir gimęs jis identifikuojamas kaip mergaitė. Taip pat genas gali atsirasti X chromosomoje, todėl XX embrionui išsivysto vyriški organai ir gimus jam priskiriama vyriška lytis. Tad kokios lyties yra šis vaikas?
Įdomi tarplytiškumo savybė pastebėta viename Dominikos Respublikos regione. Kaip rašoma „National Geographic Lietuva“, kūdikiai kartais čia gimsta su iš pažiūros moteriškai lytiniais organais ir yra auginami kaip mergaitės. Vieni vaikai save laiko tipinėmis mergaitėmis, kiti jaučia, kad kažkas ne taip, kol su lytine branda prasidedančiame antrajame vyriškėjimo etape prasideda pokyčiai, vaikus paverčiantys vyrais: pažemėja balsas, išsivysto raumenys, užauga veido ir kūno plaukai, o tai, kad iš pradžių atrodė varputė, išauga į varpą. Iki tol mergaitėmis laikyti vaikai, tampa vyrais.
Vos gimę žmonės beveik visada pagal lytinius organus suskirstomi į vyrus ir moteris, tačiau iš tiesų lytį sudaro keli elementai: chromosomos, kūno sandara, hormonai, psichologija ir kultūra. Kartais žmonės, gimę su vienos lyties chromosomomis ir lytiniais organais, supranta, kad jie yra translyčiai, o kartais neatitinka nė vienos iš šių lyčių ar net apskritai jokios lyties. Tačiau paaugliui sunku sukurti „neutralią erdvę“: anksčiau ar vėliau kūnas ima rodyti ženklus. Šias permainas kartais galima kuriam laikui pristabdyti brendimą slopinančiais vaistais. Jei sulaukęs 16 metų vaikas nusprendžia vis dėlto nesąs translytis, manoma, kad bendimo slopinimo poveikis yra grįžtamas: vaikas nustoja vartoti medikamentus ir subręsta tos lyties, kuri jam buvo priskirta gimus. Tačiau vaikams, kurie sulaukę 16-os vis dėlto norėtų pakeisti lytį, tai gali būti lengviau, jei buvo vartojami brendimą slopinantys vaistai.
.jpg)
Mergaite gimęs septyniolikmetis Hanteris Kitas nuo penktos klasės jautėsi berniuku. Septintoje klasėje jis apie tai pasakė savo draugams, o aštuntoje klasėje – tėvams. Dvi savaitės prieš užfiksuojant šią nuotrauką jam buvo pašalintos krūtys. Dabar Hanteris jau gali be marškinėlių mėgautis riedlente.
Keletas įdomių faktų:
- Daugiau kaip trečdalyje pasaulio valstybių galima pasikeisti asmens dokumente įrašytą lytį.
- Jei jaunas žmogus nesijaučia esantis mergina ar vaikinas, jis gali pasirinkti neutralų įvardį „jie“.
- Kai kuriose kultūrose, pavyzdžiui, Pietų Azijoje, Nigerijoje, Meksikoje, Samoa, Tailande, Tongoje, JAV (Havajuose ir keliose Amerikos čiabuvių tautose), pripažįstamos tarpinės – nei vyriškos, nei moteriškos – lytys.
- Rožinės ir mėlynos spalvų sąsajos su lytimis yra palyginti naujos. XIX a. daugelyje Europos šalių ir JAV buvo madingos pastelinės spalvos, tačiau jos derintos prie odos atspalvio ir nežymėjo lyties. Drabužių spalvas su lytimi imta sieti iki XX a. pradžioje.
