Krūties vėžio gydymas per pastaruosius dešimtmečius labai patobulėjo, tačiau viena didžiausių problemų vis dar išlieka, tai ligos atsinaujinimas. Skaičiuojama, kad net 30 proc. pacientų po sėkmingo gydymo vėžys grįžta.
Būtent šie atkryčiai kasmet nusineša šimtus tūkstančių gyvybių visame pasaulyje. Mokslininkai iš Pensilvanijos universiteto pateikė naują būdą, kuris gali padėti sumažinti šią riziką.
Jų tyrimas rodo, kad galima ne laukti, kol vėžys sugrįš, o tiesiogiai atakuoti vadinamąsias „miegančias“ naviko ląsteles, kurios išlieka kaulų čiulpuose ar kituose kūno audiniuose. Būtent jos dažnai tampa atkryčio priežastimi. Tai reiškia, jog pacientai galėtų gyventi be nuolatinės baimės, kad liga netikėtai sugrįš.
Pasak onkologės Angelos Demišele, ši strategija teikia daug vilčių ir gali paskatinti dar daugiau tyrimų šioje srityje. Ji pabrėžia, kad dabar gydytojai dažnai tiesiog stebi pacientą ir laukia, ar vėžys neatsinaujins, o naujasis metodas keičia požiūrį iš pagrindų.
Kaip veikia naujasis metodas?
Tyrimo metu mokslininkai sutelkė dėmesį į ląsteles, vadinamas DTC (angl. dormant tumor cells). Jos išlieka organizme po pirminio gydymo ir ilgą laiką nesidaugina, todėl yra sunkiai pastebimos. Tačiau būtent jos po metų ar net dešimtmečių gali vėl „pažadinti“ ligą.
Išanalizavę įvairius būdus, tyrėjai pasirinko du jau žinomus vaistus, tai hidroksichlorochiną, kuris dažniausiai naudojamas autoimuninėms ligoms, ir everolimą, esamą priešvėžinį vaistą. Abu jie buvo išbandyti atskirai ir kartu.
Rezultatai buvo įspūdingi. Atskiri vaistai pašalino iki 80 proc. miegančių ląstelių, o derinys sunaikino net 87 proc. Dar daugiau, pacientai, kurie vartojo abu vaistus, po trejų metų visi išliko be ligos požymių. Net vartojus tik vieną vaistą, pasveikimo rodikliai siekė daugiau nei 90 proc.
Ką tai reiškia pacientams?
Šiuo metu, kai vėžys grįžta, jį visiškai išgydyti beveik neįmanoma. Todėl šis metodas gali tapti lūžio tašku. Užuot laukę atkryčio, gydytojai galėtų imtis veiksmų iš anksto, pašalindami galimą grėsmę. Tai galėtų smarkiai sumažinti kasmetines mirties nuo krūties vėžio statistikas.
Mokslininkai taip pat atliko bandymus su pelėmis, kurie patvirtino vaistų veiksmingumą ir leido geriau suprasti jų poveikio mechanizmus. Paaiškėjo, kad kai kurie preparatai, neveiksmingi aktyviai augančiam vėžiui, prieš miegančias ląsteles veikia puikiai.
Tai parodo, kad jų biologija labai skiriasi. Vis dėlto ne visi pacientai turi tokias ląsteles po gydymo. Todėl būtina atlikti daugiau tyrimų, kurie padėtų nustatyti, kam šis metodas tiktų labiausiai.
Žvilgsnis į ateitį
Mokslininkai planuoja didesnius klinikinius tyrimus, kad išbandytų šį metodą su platesne pacientų grupe. Bus ieškoma ir kitų vaistų derinių bei tinkamiausių dozių. Jei šie rezultatai pasitvirtins, tai gali tapti nauja viltimi šimtams tūkstančių moterų ir vyrų visame pasaulyje.
Dėl šios strategijos krūties vėžio atkryčiai galėtų tapti daug retesni, o pacientų gyvenimo kokybė žymiai geresnė. Kaip pabrėžia tyrėja A. Demišele, baimė, kad liga sugrįš, dažnai lydi pacientus net po sėkmingo gydymo. Naujas metodas galėtų padėti tą baimę išsklaidyti ir užtikrinti, kad sveikimas būtų galutinis, o ne laikinas.
