CES 2026 parodoje Las Vegase humanoidiniai robotai vėl tapo žvaigždėmis. Stenduose ir pristatymuose buvo žadama beveik pasaka: robotas pats sutvarkys Pažadai, kad robotai netrukus sutvarkys namus, paruoš maistą, sudės daiktus į vietas, pakraus skalbimo mašiną, jau ne vienerius metus skamba itin viliojančiai.
Pastaruoju metu šios vizijos vėl atsidūrė dėmesio centre, ypač po to, kai LG pristatė robotą CLOiD kaip „namų be pastangų“ ateities dalį. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo įspūdingai. Tačiau būtent skalbimas tapo tuo išbandymu, kuriame didžioji dalis pažadų pradeda skambėti gerokai atsargiau.
LG pristatymo metu robotas CLOiD demonstravo socialinius ir techninius gebėjimus: judėjo prie skalbimo mašinos, gestikuliavo „rankomis“, jo ekrane matėsi animuotos akys, o pats robotas reagavo balsu. Jam buvo paduotas šlapias rankšluostis, kurį jis atsargiai paėmė ir įmetė į skalbyklės būgną.
Svarbi detalė – visas šis veiksmas truko apie 30 sekundžių. Parodos scenai tai visiškai priimtina, tačiau realybėje skalbimas reiškia visai kitą mastą: daugybę drabužių, skirtingas medžiagas, krentančius ir besipinančius audinius, durų atidarymą ir uždarymą, rūšiavimą ir tvarkymą. Čia sudėtingumas išauga kelis kartus.
Pristatymuose CLOiD buvo demonstruojamas ir kitose buitinėse situacijose. Robotui buvo pavesta atvežti vandens buteliuką, jis paaiškino „iš balso tono“ supratęs, kad žmogus ištroškęs, ir net pademonstravo draugišką pasisveikinimo gestą. LG taip pat teigė, kad robotas galės išimti produktus iš šaldytuvo, dėti maistą į orkaitę ir padėti lankstyti drabužius.
Vis dėlto kol kas nėra aiškių terminų, kada toks robotas galėtų pasirodyti rinkoje. Gamintojas vengia konkrečių datų, o tai leidžia manyti, kad iki realaus produkto dar laukia nemažai darbo.
Kodėl visi kalba būtent apie skalbimą?
Robotai dulkių siurbliai jau seniai tapo kasdienybe. Robotinės vejapjovės taip pat nieko nebestebina. Tačiau skalbimas yra visai kito lygio užduotis – tai ne vienas veiksmas, o ilga, tarpusavyje susijusių sprendimų grandinė.
Skalbimas prasideda nuo skalbinių surinkimo po visus namus, tęsiasi rūšiavimu pagal spalvas ir audinius, tinkamų priemonių parinkimu, režimo nustatymu, šlapių drabužių išėmimu, džiovinimu, lankstymu ir galiausiai sudėjimu į vietas. Kiekvienas žingsnis priklauso nuo ankstesnio.
Pagrindinė problema ne ta, kad robotai „nemoka“. Problema – pati medžiaga. Audiniai yra minkšti, slystantys, glamžosi, keičia formą, kabinasi už kraštų. Tai, kas žmogui atrodo instinktyvu ir paprasta, robotui tampa dešimtimis smulkių, sudėtingų užduočių.
Dėl šios priežasties CES parodoje žurnalistai itin atidžiai stebėjo, kur baigiasi realūs technologiniai pasiekimai ir prasideda demonstracinis „šou kamerai“.
Kur robotas iš tiesų stebina, o kur pasimato „demo režimas“?
Įspūdį daro roboto rankų tikslumas ribotoje erdvėje, pavyzdžiui, gebėjimas įdėti rankšluostį į skalbimo mašinos būgną. Taip pat akivaizdi pažanga balso atpažinimo srityje – robotas geba suprantamai atsakyti ir sukurti bendravimo iliuziją. Paruoštoje, kontroliuojamoje aplinkoje jo judesiai atrodo saugūs ir apgalvoti.
Tačiau tuo pat metu išryškėja ir ribos. Roboto judesiai yra labai lėti, o realiame gyvenime toks tempas greitai imtų erzinti. Sistema itin priklausoma nuo idealių sąlygų: tinkamo aukščio paviršių, gerai apšviestos erdvės, patogių rankenėlių ar net jau pravertų durelių.
Taip pat akivaizdžiai trūksta gebėjimo atlikti smulkius, bet kritiškai svarbius veiksmus – pakelti nukritusią kojinę, išardyti susivėlusią skalbinių krūvą ar jėga atidaryti sunkiai pasiduodančias dureles. Be to, pristatyme skalbimo mašinos durelės atsidarė pačios, o tai kelia natūralų klausimą: kaip robotas veiktų įprastuose namuose, kur nėra „protingų“ sprendimų?
Kada tokie robotai taps kasdienybe?
Labiausiai tikėtina, kad artimiausiu metu paplis ne universalūs humanoidiniai robotai, o siaurai specializuoti sprendimai. Tai gali būti atskiri įrenginiai, skirti tik drabužių lankstymui, arba mechanizmai, automatiškai perkeliantys skalbinius iš skalbyklės į džiovyklę. Jie atrodo mažiau įspūdingai, tačiau yra pigesni, patikimesni ir lengviau prižiūrimi.
Humanoidinis robotas, galintis „daryti viską“, kol kas lieka labiau vizija nei realybe. Pagrindinės kliūtys – kaina ir saugumas. Pakankamai stiprus robotas turi būti visiškai saugus šalia vaikų, gyvūnų ir trapių daiktų. O pernelyg atsargus ir silpnas robotas tampa lėtas bei ribotų galimybių.
Todėl pagrindinė išvada po CES 2026 paprasta: technologinė pažanga akivaizdi, robotai tampa protingesni ir savarankiškesni, tačiau iki momento, kai jiems be papildomos kontrolės patikėsime visą savaitės skalbimą, dar teks palaukti.
Ką tai reiškia paprastam žmogui?
Jei tikitės, kad robotas–namų šeimininkas atsiras jau rytoj, lūkesčius vertėtų šiek tiek sumažinti. Tačiau pirmuosius realius pokyčius jau galima stebėti – robotai po truputį perima atskiras buities užduočių dalis, nors kol kas tai daroma lėtai ir idealiomis sąlygomis.
Tiksliausias palyginimas šiandien būtų su ankstyvaisiais elektromobiliais. Kryptis buvo aiški jau seniai, tačiau masiškumas atėjo tik tada, kai technologija tapo patikima, prognozuojama ir prieinama. Su buitiniais humanoidiniais robotais, panašu, istorija klostysis labai panašiai.
