Dalis valdančiajai koalicijai priklausančių parlamentarų parengė Seimo rezoliucijos „Dėl nepriimtino Europos Parlamento kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus“ projektą. Jame reiškiamas susirūpinimas Europos Parlamente (EP) priimta rezoliucija dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų, taip pat raginama susilaikyti „nuo kišimosi į teisėkūros ir politinius procesus, priklausančius Lietuvos Respublikos Seimo kompetencijai“.
Seimo rezoliucijos projekte reiškiamas susirūpinimas, jog EP rezoliucija gali sudaryti nepagrįstą įspūdį apie sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje ir taip sumenkinti valstybės narės reputaciją. Pabrėžiama, jog už teisėkūros kokybę, konstitucinių vertybių apsaugą, visuomeninio transliuotojo veiklos teisinį reguliavimą ir parlamentinę kontrolę yra atsakingas Lietuvos Seimas.
Parlamentarai pažymi, kad EP rezoliucija dėl LRT peržengia savo kompetencijos ribas ir neatitinka subsidiarumo principo.
Taigi, akcentuoja parlamentarai, raginama susilaikyti nuo kišimosi į teisėkūros ir politinius procesus, priklausančius Lietuvos Seimo kompetencijai.
Projekte teigiama, kad pagal Konsoliduotą Europos Sąjungos (ES) steigimo sutartį žiniasklaidos sistemos organizavimas, nacionalinių visuomeninių transliuotojų teisinis reglamentavimas ir jų valdymo modeliai bei finansavimas priklauso valstybių narių kompetencijai.
Pasak parlamentarų, šioje sutartyje įtvirtinta ir nuostata, kad ES institucijos neturėtų peržengti savo įgaliojimų.
Taip pat konstatuojama, jog EP rezoliucija priimta neįsigilinus į Lietuvos faktinį, teisinį ir politinį kontekstą.
Kartu pabrėžiama, jog EP rezoliucija grindžiama fragmentiška informacija ir selektyviomis interpretacijomis. Esą neatsižvelgiama į Valstybės kontrolės (VK) atlikto audito išvadas bei skirtingas nuomones, pateiktas šalies Seime, akademinėje bendruomenėje ir visuomenėje.
Seimo nariai taip pat akcentuoja, jog diskusijos dėl LRT veiklos atskaitingumo, valdymo ir finansavimo skaidrumo yra viešas interesas, o šalies parlamentas vykdo klasikines demokratines teisines funkcijas, įskaitant parlamentinę kontrolę, kuri negali būti laikoma politiniu kišimusi į redakcinę nepriklausomybę.
Pažymima, kad Lietuvoje veikia konstituciniai ir instituciniai saugikliai, kurie užtikrina žiniasklaidos laisvę, nuomonių pliuralizmą ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.
Rezoliucijos projektą pasirašė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos nariai Rimas Jankūnas, Dainius Gaižauskas, Ignas Vėgėlė, Valius Ąžuolas, Bronis Ropė. Taip pat „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Karolis Neimantas, Petras Dargis, Kęstutis Bilius, Martynas Gedvilas bei mišriai Seimo frakcijų grupei priklausantis Vytautas Sinica.
Kaip skelbta, EP pritarė rezoliucijai „Dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Ją pasirašė dalis Europos liaudies partijos (EPP), socialistų ir demokratų, „Atnaujinkime Europą“, „Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso“ bei Kairiųjų grupės narių.
EP ragina Seimą nepritarti siūlomiems pakeitimams, sulaukti Venecijos komisijos išvados, užtikrinti stabilų finansavimą ir mažinti politinę įtaką LRT valdymui. Europos Komisija kviečiama stebėti padėtį ir prireikus imtis veiksmų.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tą tikimasi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
