Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos valdybos (GUR) ginklų ekspertai pagaliau iššifravo vieną pavojingiausių pastaruoju metu pasirodžiusių Rusijos bepiločių orlaivių, autonominę klajojančiąją amuniciją „V2U“.
Šis dronas iki šiol kėlė daug klausimų dėl veikimo principo, tiek dėl kilmės. Išsamūs tyrimų rezultatai su visais komponentais buvo paskelbti portale „War & Sanctions“, kuris padeda įstatymų leidėjams ir technologijų gamintojams apriboti Rusijos galimybes įsigyti karinius komponentus.
Paaiškėjo, kad „V2U“ yra aprūpintas aukštos klasės Vakarų technologijomis. Tarp aptiktų detalių – Japonijos gamintojo „Sony“ vaizdo jutikliai, airiški komponentai bei, svarbiausia, „Nvidia Jetson Orin“ lustas, pažangus dirbtinio intelekto procesorius, naudojamas ir civilinėje, ir karinėje pramonėje.
Skelbiama, kad toks įrenginys kainuoja apie 380 JAV dolerių ir yra prieinamas populiariose Kinijos internetinėse platformose, tokiose kaip „AliExpress“.
Autonominis veikimas ir dirbtinio intelekto įgalinimas
Didžiausia „V2U“ naujovė yra galimybė veikti be tiesioginio operatoriaus ryšio. Net ir esant elektroniniams trikdžiams, šis dronas geba savarankiškai pasiekti tikslinę zoną, naudodamas tik vaizdinę navigaciją.
Atskridęs į teritoriją, jis pats atpažįsta, pasirenka ir atakuoja taikinį. Tokį gebėjimą lemia kompiuteris laive ir iš anksto įkelta vietovės bei taikinių duomenų bazė, saugoma 128 GB SSD diske.
Tai reiškia, kad „V2U“ ne tik vykdo komandą, bet ir turi savarankišką sprendimų priėmimo mechanizmą. Dirbtinis intelektas čia nėra tik reklaminis triukas, o tai reali funkcija, kuri leidžia šiam bepiločiui veikti itin pavojingai, ypač mūšio sąlygomis.
Techninės savybės ir kovinė galia
„V2U“ yra katapulta paleidžiamas dronas, kurio sparnų plotis siekia 1,2 metro. Jis varomas elektros varikliu ir turi 34 Ah talpos akumuliatorių, leidžiantį skristi iki 60 kilometrų per valandą greičiu ir išsilaikyti ore iki 60 minučių.
Jo kovinė galvutė gali sverti iki 3,5 kg. Kai kurie dronai aprūpinti konkrečia KOFZBCh galvute – kombinuota sprogmenų sistema, turinčia prieššarvinį, skeveldrinį ir ardymo efektą. Be to, nors pagrindinis veikimo režimas yra autonominis, „V2U“ taip pat gali būti valdomas per mobiliųjų tinklų ryšį, jei to prireiktų.
Vakariniai komponentai – Maskvos priklausomybės įrodymas
Nors „V2U“ yra rusiškas gaminys, tyrimai rodo, kad beveik visi jo vidiniai komponentai yra kiniškos arba vakarietiškos kilmės. Tarp jų varikliai, GPS moduliai, energijos valdymo detalės, optika.
Toks komponentų pasirinkimas dar kartą išryškina Rusijos priklausomybę nuo civilinių technologijų importo, kuris yra būtinas jos karinėms reikmėms.
Nepaisant Kremliaus bandymų deklaruoti technologinį nepriklausomumą, realybė yra absoliučiai priešinga. Be vakarietiškų ar kiniškų mikroschemų, procesorių bei jutiklių, pažangūs projektai kaip „V2U“ tiesiog neveiktų.
Ukrainos atsakas
Ukrainos žvalgyba ir kariuomenė jau aktyviai analizuoja šį naują pavojų. „V2U“ laikomas potencialiai pavojingesniu nei „Lancet“, iki šiol plačiausiai naudotas rusiškas dronas. Dėl didesnio autonomiškumo, sudėtingesnės kontrolės ir tikslesnio taikymo „V2U“ reikalauja ir naujų atsakomųjų priemonių.
Ši informacija tampa ne tik karine, bet ir geopolitine žinute: pažangūs bepiločiai nebėra tik ateities ginklas, jie jau dabar veikia mūšio lauke. O Maskvos priklausomybė nuo Vakarų komponentų atveria duris sankcijoms, kurios gali paveikti Rusijos gebėjimą gaminti tokius ginklus ateityje.
