Antropologai šiuo metu atlieka itin reikšmingus tyrimus, susijusius su seniausiais iki šiol mokslo istorijoje aptiktais geometriniais raštais. Jų amžius siekia daugiau kaip 60 tūkst. metų. Ypač įspūdinga tai, kad šie raižiniai rasti ant stručio kiaušinių lukštų fragmentų, aptiktų Pietų Afrikoje ir Namibijoje.
Šiuos duomenis pateikė Bolonijos universiteto mokslininkai, bendradarbiaujantys su kitų institucijų tyrėjais. Jie išsamiai išanalizavo 112 stručio kiaušinių lukšto fragmentų iš trijų svarbiausių archeologinių vietovių: Diepkloof Rock Shelter ir Klipdrift Shelter Pietų Afrikos Respublikoje bei Apollo 11 urvo Namibijoje. Manoma, kad šie lukštai kadaise buvo naudojami kaip nešiojami vandens indai, tačiau jų paviršiuje išlikusios išraižytos linijos jau seniai traukė tyrėjų dėmesį kaip galimai daugiau nei atsitiktiniai įbrėžimai.
Pasitelkus naujus geometrinius ir statistinius analizės metodus, paaiškėjo, kad ženklai nėra nei improvizuoti, nei atsitiktiniai. Priešingai – maždaug 80–90 procentų tirtų raštų pasižymi aiškia erdvine organizacija: pasikartojančiomis lygiagrečių linijų grupėmis, taisyklingais (apie 90 laipsnių) kampais, tinklelio tipo kompozicijomis ir rombiniais motyvais. Nors lukšto paviršius yra išlenktas, tyrėjams pavyko atkurti linijų trajektorijas ir jų tarpusavio ryšius.
Mokslininkai šį taisyklių rinkinį apibūdina kaip savotišką geometrinę „gramatiką“ – organizuotą vizualinio mąstymo būdą, kai linijos ir kampai planuojami, kartojami ir dėliojami pagal nuoseklias taisykles. Tokie motyvai kaip pasikartojantys stačiu kampu susikertantys brūkšniai, vienodo pločio juostos ar reguliarūs tinklelio raštai leidžia manyti, kad ženklų kūrėjai prieš pradėdami raižyti turėjo aiškų planą arba mintyse jau buvo susiformavę erdvinę struktūrą.
Įrodymai iš Namibijos ir Pietų Afrikos – senesni nei 60 tūkst. metų
Nors mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kokią prasmę šie ženklai turėjo juos sukūrusiems žmonėms, pabrėžiama, kad pats jų egzistavimas liudija aukštą to meto Homo sapiens pažintinį lygį ir gebėjimą abstrakčiai mąstyti dar prieš 60 tūkst. metų. Linijų ir kampų organizavimas pagal nustatytas erdvines taisykles rodo ne vien rankų miklumą – tai taip pat planavimo, atminties ir nuoseklaus mąstymo pavyzdys. Tokie gebėjimai vėliau tapo pagrindu sudėtingesnėms simbolinėms sistemoms: menui, matematikai ir raštui.
Ant stručio kiaušinių lukštų aptikti geometriniai raštai šiandien laikomi vienais seniausių materialių įrodymų, patvirtinančių sąmoningai kuriamos, organizuotos grafikos ir abstraktaus mąstymo apraiškas ankstyvųjų žmonių bendruomenėse. Jie rodo, kad gerokai anksčiau, nei atsirado popierius, rašymo priemonės ar sudėtingi žymėjimo būdai, mūsų protėviai jau gebėjo taikyti erdvines taisykles ir kurti pasikartojančius, apgalvotus raštus. Tai svarbi detalė, padedanti geriau suprasti žmogaus kultūros ir mąstymo evoliuciją.
